Velykos – gamtos atbudimo po žiemos sąstingio metas, o tikintiesiems ir Kristaus Prisikėlimo šventė. Velykos nuo seno turi savo simbolius. Pirmiausia – margintas kiaušinis – gyvybės atsiradimo, vaisingumo, kosmoso simbolis. Ne ką mažiau populiarus margučių palydovas kiškutis. Senovėje manyta, kad šis gyvūnas atneša pavasarį. Kiškis taip pat ir vaisingumo, atsinaujinimo simbolis. Tad įprasta, kad per Velykas jis šokoladiniu pavidalu puikuojasi ant vaišių stalo. Bet yra ir mažiau populiarių, primirštų šios šventės personažų ir simbolių. Tai paslaptingoji Velykė, Velykų medis.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Du Velykės vaizdiniai
Ne visi vaikai, paklausti apie Velykės dovanėles, žino ką atsakyti. Jie negirdėję apie tokį Velykų personažą.
Pasak Daivos Palionienės, Kupiškio kultūros centro folkloristės, senesni rašytiniai šaltiniai aiškina, kad Velykė yra pagyvenusi, besišypsanti senučiukė moteriškė, dažniausiai su raudonos spalvos apsiaustu, kurią kažkas yra matęs miške sėdinčią tarp kiškučių ant kelmelio ir dažančią žolytėmis, samanomis kiaušinius. Vėliau juos, padedama tų kiškučių, slapta išvežioja geriems vaikams. Jos savo namuose niekas nėra matęs, tik girdėjęs jos ratelių girgždesį.
Velykė namuose ant palangės, prie lovos ar po lova vaikams palieka krepšelį su dviem kiaušiniais. Kai kada ten vaikai randa ir šiek tiek kitų skanėstų. Šiais laikais ir šokoladinių kiaušinių, kiškučių.
„Kupiškėnės etnografės, kraštotyrininkės Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės pateiktais duomenimis, XIX a. pabaigoje Kupiškio krašte Velykė buvo įsivaizduojama kaip jaunamartė, pasipuošusi tautiniais drabužiais, kuri vaikams išdalija begalę kiaušinių. Toks įsivaizdavimas irgi, matyt, susijęs su vaisingumu, nes ištekėjusios moterys tikėdavosi greitai susilaukti vaikų“, – pasakojo apie senąsias Kupiškio krašto tradicijas pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad Velykės personažą reikėtų per Velykas labiau akcentuoti, jo nepamiršti. Velykė tarsi Kalėdų Senelis ir turėtų rasti deramą vietą švenčiant Velykas. Tik jos dovanėlės kuklesnės. Svarbu dėmesys vaikui, tas pasakiškas personažas.
D. Palionienė pridūrė, kad kai kur Velykė pas vaikus su dovanomis ateidavo ir per Atvelykį, dar kitaip vadinamą Vaikų velykėlėmis. Bet per Atvelykį labiau paplitusi buvo tradicija krikštamotėms su lauktuvėmis lankyti krikšto vaikus. Šią tradiciją taip pat būtų gražu išlaikyti, stiprinant šeimos, artimųjų bendrystę.
Plačiau skaitykite balandžio 8 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF