Knygų mėgėjus balandžio 5 dieną pradžiugino susitikimas su rašytoja Aldona Ruseckaite, kuri Kupiškio viešojoje bibliotekoje pristatė savo naują biografinį romaną „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Tai penktas šios autorės biografinis romanas, spėjęs sulaukti didelio populiarumo.
Rašytojai su auditorija padėjo bendrauti kunigas, poetas Justas Jasėnas, skaitęs ištraukas iš šios knygos ir V. Mykolaičio-Putino poeziją. Koncertavo Kupiškio meno mokyklos fleitisčių ansamblis. Vėliau paaiškėjo, kad muzika renginyje skambėjo ne dėl jo paįvairinimo, bet pagerbiant buvusį V. Mykolaičio–Putino muzikos pomėgį.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Svečius pristatė ir renginį vedė Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė. Pasak jos, A. Ruseckaitė yra 18 knygų autorė, bet labiausiai ją išgarsino penki biografiniai romanai apie lietuvių rašytojus – Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį, Žemaitę ir naujas romanas apie Vincą Mykolaitį-Putiną.
Knygos pavadinime užšifruoti keturių svarbiausių V. Mykolaičio-Putino moterų vardai – tai motina Magdalena ir sesuo Magdalena, žmona Emilija ir mūza Irena.
„Kiekviena minėta biografinė rašytojos knyga kitokia ir labai dominanti skaitytojus. Ankstesnės išleistos ir pakartotinai.
Kodėl tik dabar parašėte apie V. Mykolaitį-Putiną? Esate abu suvalkiečiai. Keistoka, kad ne apie jį pirmiausia rašėte. Kaip gimė ši knyga? Kokia buvo pažintis su V. Mykolaičiu-Putinu, kaip rašytoju, kūrybinga asmenybe? Kuo ši knyga kitokia nei ankstesnės?“ – klausė autorės renginio vedėja.
Iš rašytojos ir muziejininkės patirčių
A. Ruseckaitė prisipažino, kad vis galvojusi, kad apie V. Mykolaitį-Putiną neišdrįs rašyti, o apie Maironį, taip pat iškilią ir gana sudėtingą asmenybę, kažkodėl išdrįso. Pasak jos, taip buvo lemta. Daug metų dirbo Maironio muziejuje, buvo įsigilinusi į Maironio asmenybę, apie jį turėjo daugiausia archyvinės medžiagos.
„Gal ir nebūčiau rašiusi, nes Stasys Lipskis buvo parašęs apie V. Mykolaitį-Putiną. Išleisti jo dienoraščiai, daug autobiografiškumo yra pirmoje romano „Altorių šešėlyje“ dalyje.
Rašydama apie S. Nėrį, Maironį, V. Mačernį, Žemaitę vis susidurdavau ir su V. Mykolaičiu-Putinu.
Maironis buvo jo kolega universitete. Šio poeto eilėraščius Vincukas iš vaikystės deklamuodavo mintinai.
Rašant apie Žemaitę to ryšio buvo mažiau. Judviejų gyvenimai prasilenkė, bet V. Mykolaitis-Putinas norėjo apie Žemaitę parašyti romaną, buvo surinkęs medžiagos. Vėliau atsirado 1863 metų sukilimo jubiliejus ir jam pasiūlyta rašyti apie sukilėlius.
V. Mačernis buvo V. Mykolaičio-Putino studentas, profesorius jį pripažino poetu. Su kitais studentais jis lankydavosi Mykolaičių namuose. Rašytojo žmona Emilija visiems prikepdavo bandelių ir vaišindavo gilių kava.
S. Nėris buvo artima Emilijos bičiulė, V. Mykolaičio-Putino studentė. Vėliau jie bendravo šeimomis.
Taip po truputį dėjosi medžiaga ir apie V. Mykolaitį-Putiną, viskas fiksavosi kažkur pasąmonėje, buvo mintyse, nori ar nenori“, – pasakojo rašytoja.
Plačiau skaitykite balandžio 8 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotraukos