Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, kad mokesčių reformos siūlymas, kad dirbantys pagal individualią veiklą mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui, yra reikalingas dėl pačių savarankiškai dirbančiųjų išreikšto nepasitenkinimo dabartine sistema. Taip pat, anot jo, Europos Komisija jau anksčiau yra skatinusi Lietuvą plėsti draudimo sistemą.
„Pamatėme per COVID-19 laikotarpį ir šiaip praktikoje, kad savarankiška veikla besiverčiantys, kai susiduria su sunkumais ir negauna draudimo, būna nuvilti. Į Užimtumo tarnybą ateina ir sako, kad visus mokesčius sumokėjo, o nedarbo išmokos negauna. Statistiškai Užimtumo tarnyboje tik apie 40 proc. klientų gauna nedarbo draudimo išmokas, o 60 proc. yra neapdrausti. Prieš 2 metus tai mes pastebėjome, ir Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad turime šią problemą, ir tada turime plėsti ir daugiau žmonių apdrausti“, – pirmadienį LRT radijui aiškino V. Šilinskas.
Viceministro teigimu, šis mokestis būtų nedidelis, skaičiuojant pagal įprastas savarankiškai veikiančių asmenų pajamas, ir būtų apie 130 eurų per metus. Visgi, jo manymu, asmeniui netekus pajamų šaltinio, už vienų metų dalyvavimą sistemoje būtų galima gauti 520 eurų išmoką vienam mėnesiui.
„Mes skaičiuojame, kad jeigu tą patį procentą mokėtų – 1,31 proc., tai per metus sumokėtų 130 eurų. O jeigu pasinaudotų, galėtų gauti 520 eurų kartą per metus. Nes skaičiuojame grubiai, kad naudotųsi ne visi, bet naudotųsi vienas iš keturių asmenų“, – teigė jis.
V. Šilinsko tikinimu, ši sistema, kai už metus mokėjimo gaunama išmoka už mėnesį, būtų būdas užtikrinti, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama. Taip pat jis priminė, kad praradę pajamų šaltinį asmenys turi registruotis Užimtumo tarnyboje, kur neleidžiama ilgą laiką nedirbant gauti pašalpas.
„Piktnaudžiavimo tikimės išvengti padarydami taip, kad už vienerių metų mokėtas įmokas bus tik vieno mėnesio išmoka, kuri kaupiasi. Tai ir būtų paskata pasinaudoti ne kasmet, o pasinaudoti tada, kada reikės. Vis tiek tada reikėtų registruotis Užimtumo tarnyboje ir ieškoti darbo. Ir tarnyba, jeigu žmogus be pagrindo atsisako du kartus pasiūlyto darbo, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatą, turi teisę nutraukti išmokos mokėjimą“, – teigė V. Šilinskas.
Viceministras sakė, kad kaip bandymas skatinti dirbančius individualiai dalyvauti tokioje sistemoje, galbūt egzistuos tam tikras išmokėjimas „avansu“, kai pirmą išmoką praradę pajamų šaltinį galės gauti nuo 2025 metų.
„Šiuo atveju netgi pasiūlytume išmoką avansu. Tai galbūt sakys dirbantieji, kad nesąžininga. Bet mes nusprendėme paskatinti ir pasakyti, kad jei būtų priimti šie pakeitimai, tai pirmą išmoką galėtų gauti nuo 2025 metų už pirmą mėnesį, o pirmas įmokas reikėtų sumokėti tik po metų, tai yra 2026 metų gegužę“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
ELTA