Geras regėjimas – nenuginčijama vertybė. Puikią regą turintis žmogus ne tik mato pasaulį ryškiomis spalvomis, bet ir gali mėgautis pilnaverčiu gyvenimu neribodamas savo darbų, mėgstamų veiklų. Todėl nuo pat seniausių laikų akių patikra sulaukdavo ypatingo dėmesio bei pasiruošimo. Verta pastebėti, kad optometrijos mokslo istorija siekia tūkstančius metų prieš senovės Graikiją. Įvairios akių ligos būdavo gydomos užkalbėjimais, o regėjimo aštrumas nustatomas nukreipus žvilgsnį į žvaigždynus.
Skamba keistai? Smalsu sužinoti daugiau apie tai, kaip senovėje žmonės tikrindavo akis? Atsukime laiką atgal ir pažvelkime iš arčiau, kaip bėgant metams kito akių patikra ir kuo gali pasidžiaugti šiuolaikinė medicina.
Nuo burtų iki žvaigždžių stebėjimo
Šiais laikais įvairios akių ligos – gan dažnos. Tačiau tai nėra tik šių dienų problema. Istoriniuose šaltiniuose randama informacijos, jog net kelis tūkstančius m. prieš. Kr. žmonės susidurdavo su akių ligomis, kurios gerokai apsunkindavo gyvenimą. Tad akių ligos jau buvo pradėtos gydyti Babilone ir Senovės Egipte, nors taikyti gydymo būdai gali šokiruoti. Norint išspręsti įvairias regos problemas tuometiniai gydytojai pasitelkdavo primityvius peiliukus ar kitus įrankius. Gerokai mažiau skausmo sukeliantys gydymo būdai buvo įvairūs burtai, užkalbėjimai bei užkeikimai.
Savaime suprantama, jog bėgant metams tiek akių ligų gydymas, tiek akių patikra žingsnis po žingsnio tobulėjo. Garsiausi senovės mokslininkai bei gydytojai daug dirbo ties tuo, jog efektyviai patikrintų akis ar išgydytų regos problemas. Vis dėlto, kaip vieną neįprasčiausių regėjimo patikrinimo būdų galima įvardyti žvaigždynų ir dangaus kūnų atpažinimą. Kai kuriose senovės kultūrose siekiant patikrinti regą buvo įprasta stebėti žvaigždes. Arabų akių testu buvo vadinamas Micaro ir Alkoro žvaigždžių atpažinimas. Kaip tai vyko? Netoli Didžiųjų Grįžulo Ratų Micaro žvaigždės spindi blyški Alkoro žvaigždutė. Buvo įprasta manyti, jog kas mato Alkorą, to regėjimas yra geras.
Kuo toliau, tuo moderniau
Dėmesys regėjimui keičiantis amžiams tik didėjo. Jau 1823 m. buvo išrastas pirmasis tinklainės stebėjimo prietaisas – oftalmoskopas. 1851 m. vokietis Hermannas Von Helmholtzas pristatė tobulesnę šio prietaiso versiją ir nutiesė kelią pažangesnei bei tikslesnei akių patikrai.
Didelį vaidmenį optometrijos istorijoje atlieka ir „Snellen“ akių diagrama. Tikriausiai ne kartą užsukus pasitikrinti akis teko matyti baltame fone surašytas atsitiktinių raidžių eilutes mažėjančia tvarka, tiesa? Šią diagramą 1862 m. sukūrė Hermanas Snellenas, ji iškart tapo itin populiari bei buvo pripažinta kaip vienas greičiausių bei paprasčiausių būdų, padedančių įvertinti regėjimą. Vėliau viskas vystėsi dar sparčiau. Akių patikros įranga nuolat tobulėjo, buvo priimami vis pažangesni sprendimai, tad šiuo metu tiksli akių patikra atliekama vos per kelias dešimtis minučių. Svarbu pastebėti, kad dabar pažangi oftalmologinė įranga suteikia galimybę atlikti daugybę papildomų regos testų, o tai padeda ne tik greitai bei paprastai pasitikrinti akis, bet ir leidžia anksti diagnozuoti įvairias akių ligas ir užkirsti kelią jų vystymuisi.
Dažniausios akių ligos, kurias svarbu pastebėti laiku
Tiek žvelgiant į ankstesnius laikus, tiek į dabartį dažniausiai pasitaikančios akių ligos stipriai nekito. Jau nuo senų laikų žmonės susidurdavo, su tokiomis akių ligomis kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Visos šios akių ligos reikalauja specialaus gydymo tam, kad žmogui būtų grąžintas geras regėjimas ir pilnavertis gyvenimas. Vis dėlto šiuo metu yra susiduriama ir su kitomis dažnomis bei regėjimui itin pavojingomis akių ligomis, kurias labai svarbu pastebėti laiku tam, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų:
- Katarakta – pavojinga akių ligų, kurios metu akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo. Svarbu žinoti, kad katarakta yra pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje. Ši akių liga gali atsirasti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dažniausi kataraktos simptomai – neryškiai matomas vaizdas, suprastėjęs regėjimas tamsiuoju paros metu, jautrumas ryškiai šviesai, sunkiai matomas skaitomas tekstas, darosi sunku atskirti spalvas.
- Glaukoma – akies liga, kuomet dažniausiai padidėja spaudimas akies viduje. Neaptikta ir negydoma glaukoma gali sukelti vienos arba abiejų akių apakimą. Verta pastebėti, jog asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug dažniau suserga šia liga. Pagrindiniai glaukomos simptomai – akių skausmas ar spaudimas, galvos skausmai, raudonos akys, neryškus matymas, pykinimas ar vėmimas.
- Geltonosios dėmės degeneracija – akių liga susijusi su amžiumi, kurios metu yra pažeidžiamas centrinis regėjimas. Ši sunki akių liga yra laikoma viena iš pagrindinių regėjimo praradimo priežasčių vyresnių nei 60 metų žmonių tarpe. Dažniausiai pasitaikantys geltonosios dėmės degeneracijos simptomai – neryškus centrinis regėjimas, juodos arba tamsios dėmės centrinėje regėjimo lauko dalyje, išsikraipęs vaizdas, kuomet tiesios linijos gali atrodyti kaip lenktos.
Paminėtos akių ligos – vienos grėsmingiausių. Laiku jų nepastebėjus išlieka labai didelė apakimo rizika. Gera žinia yra ta, jog rimtoms komplikacijoms įmanoma užkirsi kelią atliekant kasmetinę akių patikrą. Šiuolaikinė medicina leidžia greitai ir tiksliai išsiaiškinti regėjimo sutrikimus, ko dėka galima pritaikyti efektyvų gydymą.
Ko galime tikėtis ateityje?
Žvelgiant į praeitį akių patikra sparčiai vystėsi – nuo burtų iki žvaigždynų stebėjimų, nuo paprasčiausio oftalmoskopo iki pažangios oftalmologinės įrangos, nuo „Snellen“ akių diagramos ir virtualių regos testų. Kyla klausimas: ko galime tikėtis ateityje? Pasirodo įvairios informacijos, tad galbūt po kurio laiko akių patikra bus atliekama dirbtinio intelekto pagalba. Įmanoma, tačiau kol laukiame naujovių, savo rega svarbu rūpintis dabar.
Reikia pasidžiaugti, kad šiais laikais regos patikrinimas vyksta greitai, paprastai bei profesionaliai. Viskas, ką reikia padaryti – reguliariai pasitikrinti ir džiaugtis spalvotai bei ryškiai matomu pasauliu.
Glasseson.lt inf.
Užs. Nr.376