Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Vyriausybės pristatyta mokesčių reforma yra nebloga ir pirmą kartą kompleksiška, tačiau joje taip pat gausu taisytinų dalykų. Jis taip pat aiškina, kad vis dar kyla klausimas, ar pakaks politinės valios susitarti dėl mokestinių pakeitimų ir judėti į priekį.
„Šią mokesčių reformą, jeigu vertinti ją kaip kompleksą, reikia vertinti trimis aspektais: pirma – ar ji prisideda prie mūsų investicinio patrauklumo ir ekonominio augimo, antra – ar ji sukuria daugiau teisingumo, ir trečia – ar ji nepažeidžia pažeidžiamų visuomenės grupių“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė G. Nausėda.
„Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas man atrodo neteisingas, nes ja užsiimantys žmonės tikrai prisiima nemažai rizikos ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais 5 proc. punktais yra skaudus smūgis, pirmiausia, vidurinei klasei, apie kurios gerovę mes nuolat mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, šioje vietoje, manau reikėtų susilaikyti nuo šio sprendimo“, – pažymėjo jis.
Tarp gerų elementų mokesčių reformoje šalies vadovas paminėjo mokesčių progresyvumą, kuris priklausytų ne nuo veiklos rūšių, o nuo pajamų dydžio. Pasak jo, svarbu, kad pagaliau pasiūlyta įgyvendinti šį principą.
„Svarbiausia, kad pagaliau pasiūlėme įgyvendinti šį principą, ir manau, kad tai teisingas sprendimas, nes žmonės, kurie uždirba nemažai pajamų, pavyzdžiui, iš kapitalo prieaugio, dividendų, viskas sumuosis ir jie pereis į aukštesnę apmokestinimo grupę“, – tvirtino prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad geras sprendimas yra pratęsti investicijų lengvatą pelnui, atsižvelgiant į esamą geopolitinę Lietuvos padėtį.
„Išsaugome investicijų lengvatą pelnui, tai yra gerai, nes ją būtinai reikėjo pratęsti. Šiandien Lietuva būdama tokioje geopolitinėje padėtyje turi ieškoti patrauklių bruožų, kurie patrauktų investuotojų dėmesį“, – aiškino šalies vadovas.
Jis taip pat dar kartą paragino svarstyti siūlymą padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurios augina vaikus. Taip pat prezidentas siūlo su mokesčių reforma nesusijusį sprendimą – galimybę vieną kartą žmonės išsiimti 25 proc. antroje pensijų kaupimo pakopoje sukauptų lėšų.
„Turime ir papildomų pasiūlymų susijusių su šeimų padėties pagerinimu ir dėl to siūlome padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį už kiekvieną vaiką šeimose, kurios augina vaikus. Manau, kad tai būtų galima susigrąžinti kaip mokesčio permoką visuotinės metinės deklaracijos metu“, – sakė G. Nausėda.
„Ir, nors tai nėra susiję su mokesčių reforma, norėtume pasiūlyti ir dėl antrosios pensijų pakopos sprendimą, suteikti galimybę vieną kartą žmonės išimti 25 proc. antroje pakopoje sukauptų lėšų, tam, kad jie įvertinę savo konkrečias gyvenimo aplinkybes turėti tam tikrą lankstumą ir nesijausti uždarame aptvare, iš kurio negalima išeiti jokiomis sąlygomis“, – pažymėjo šalies vadovas.
Galiausiai G. Nausėda tikino, kad siūlomas nekilnojamo turto (NT) mokestis nėra priimtas ir siūlo jame padidinti medianą iki 1,5.
„Turėtume diskutuoti ir dėl nekilnojamo turto mokesčio, tačiau toks, koks jis yra pasiūlytas, mano nuomone nėra priimtinas, nes susiveda į vieną medianą. Ir tai paliestų, žvelgiant per trečiąjį mokesčių reformos kriterijų „pažeidžiamų visuomenės grupių padėtis“, būtų pernelyg skaudus smūgis pensininkams, kitoms visuomenės grupėms ir dėl to siūlytume medianą padidinti iki 1,5“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)