Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos centrinio banko valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 proc., 3,75 proc. ir 3 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. kovo 22 d.
Kaip rašoma sprendime dėl pinigų politikos, numatoma, kad infliacija per ilgai vis dar bus per didelė.
„Todėl valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį“, – nurodė ECB.
Centrinio banko ekspertai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija bus vidutiniškai 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Tuo pat metu pagrindinis kainų spaudimas tebėra didelis. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. toliau didėjo.
„ECB ekspertai numato, kad 2023 m. ji vidutiniškai bus 4,6 proc. dydžio, t. y. didesnė, nei buvo numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Vėliau, slūgstant ankstesnių pasiūlos sukrėtimų bei ekonomikos atsivėrimo daromam spaudimui ir griežtesnei pinigų politikai vis labiau slopinant paklausą, ji turėtų sumažėti iki 2,5 proc. (2024 m.) ir 2,2 proc. (2025 m.).
Pagrindinės augimo 2023 m. prognozės padidintos iki vidutiniškai 1 proc., tiek dėl sumažėjusių energijos kainų, tiek dėl padidėjusio ekonomikos atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai. ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 m. augimas toliau didės – iki 1,6 proc. – skatinamas aktyvios darbo rinkos, didėjančio pasitikėjimo ir atsigaunančių realiųjų pajamų. Kita vertus, 2024 ir 2025 m. augimas paspartės mažiau, nei buvo numatyta gruodžio mėn., dėl griežtėjančios pinigų politikos“, – dėstoma sprendime.
ECB taip pat nurodė, kad turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. birželio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.
Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos.
„Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“, – pranešė ECB.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.
ELTA