Dviejų JAV bankų žlugimas nekelia grėsmės Europos bankų sektoriui. Tai pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni.
„Stebėsime galimą netiesioginį poveikį, tačiau šiuo metu nefiksuojame reikšmingos rizikos“, – pirmadienį Briuselyje, kur vyksta reguliarus euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas, pareiškė P. Gentiloni. Nors pareigūnas pažymėjo, kad Europos centrinis bankas (ECB) atidžiai stebi susidariusią situaciją, jis akcentavo, jog visi Europos bankai jau imasi reikiamų apsaugos priemonių.
Nepaisant visko, P. Gentiloni nurodė, kad galima tikėtis poveikio Europos bankų sektoriaus akcijoms.
„Tai buvo galima numatyti, tačiau tai yra viena. Visai kas kita yra vertinti faktą, kad esama realios „užsikrėtimo“ rizikos. Nemanau, kad šiuo metu Europa susiduria su realia „užsikrėtimo“ rizika“, – kalbėjo eurokomisaras.
Pastarosiomis dienomis JAV pranešta apie dviejų bankų – „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ – žlugimą. Tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos platesnės bankų krizės.
A. Izgorodinas: SVB griūtis gali būti didelio ekonominio nuosmukio pradžia
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad penktadienį įvykęs į startuolius orientuoto JAV kreditoriaus – „Silicon Valley Bank“ (SVB) bankrotas galimai rodo didelio JAV ekonominio nuosmukio, kuris persiduos ir Europos Sąjungos (ES) valstybėms, pradžią. Visgi, anot jo, ar ši krizė įvyks, priklauso nuo tolimesnių JAV centrinio banko, bei Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmų.
„Kalbant apie blogą poveikį, tai vienareikšmiškai gali būti tos didelės recesijos, kurios jau kurį laiką tikimasi, pradžia. Nes panašu, kad ta agresyvi JAV centrinio banko politika, kai jie labai sparčiai ir staigiai kelia palūkanas, jau pradėjo veikti verslą, ypatingai smulkesnius finansuotojus, kurie yra ypatingai pažeidžiami. Akivaizdu, kad tai gali būti tas atspirties taškas, kuris gali paskatinti dar didesnę krizę. Nes finansų rinkos dabar visos ieško kas bus sekantis bankas kuris neatlaikys spaudimo ir žlugs“, – pirmadienį Eltai aiškino A. Izgorodinas.
Josvydo Elinsko (ELTA) nuotrauka
„Iš kitos pusės, nebūčiau linkęs šios situacijos dramatizuoti kol kas, kadangi aš matau labai didelę galimybę ekonomikai ir rinkoms. Be to, JAV centrinis bankas jau įsikišo ir pasakė, kad padės visiems indėlininkams banke“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, šiuo metu yra labai svarbu tai, kaip JAV centrinis bankas ir Europos Centrinis Bankas toliau vykdys savo palūkanų kėlimo politika. Jo manymu, šis bankrotas gali būti ženklas, kuris paskatins centrinius bankus stabdyti palūkanų kėlimą arba jį smarkiai sulėtinti.
„Jis gali kardinaliai pakeisti tiek JAV centrinio banko, tiek Europos Centrinio Banko pinigų politiką. Ir gali paskatinti Centrinius bankus tiesiog nustoti kelti palūkanas ir tokiu atveju matysime euforijos bangą rinkose“, – teigė jis.
„Gali būti, kad jau dabar pasiektas palūkanų pikas. Ir tai reiškia, kad tiek įmonės, tiek verslas nebebus dusinami tų aukštų palūkanų ir JAV ekonomika, ir šiaip pasaulio ekonomika antrą pusmetį gali nenukristi, o priešingai, atšokti. Nes JAV centrinis bankas bus priverstas pradėti mažinti palūkanas ir imtis skatinti ekonomiką“, – tvirtino ekonomistas.
Anot A. Izgorodino, galima tikėtis „siurprizo“, kai ECB, po kovo 14 dienos susitikimo, palūkanas didins tik 0,25 procentinio punkto, vietoje planuotų 0,5 proc.
„Galime pamatyti siurprizų iš Europos Centrinio Banko, kuris gali pakelti palūkanas mažesniu dydžiu, nes prognozė yra, kad bus keliama nuo 2,5 proc. iki 3 proc. Dabar manau, kad gali būti, kad jie pakels palūkanas 0,25 procentinio punkto, ar iš vis nepakels“, – komentavo A. Izgorodinas.
„Ir tokiu atveju matysime euforijos bangą rinkose“, – tikino jis.
T. Povilauskas: JAV pasimokė iš ankščiau ir greitai rado sprendimus kurie užkirto kelią ekonominiam nestabilumui
Tuo metu, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad SVB bankrotas Lietuvai poveikio neturės. Anot jo, tiesiog neegzistuoja ryšiai, kuriais šio griuvimo pasekmės galėtų persiduoti. Taip pat, jis priminė, kad banko indėliais vis dar galima naudotis, tad nebus prarasti ir investuotojų pinigai.
„Kol kas, sunku atrasti galų iki Lietuvos. Galbūt kažkokie galai išlįstų, jeigu kažkokie investuotojai, kurie planavo kažką Lietuvoje, gal buvo laikę pinigų ar Jungtinės Karalystės skyriuje ar pačiame JAV banke. Bet kadangi tais indėliais galima naudotis, tai investuotojų pinigų praradimai tampa nebe aktualūs“, – Eltai teigė T. Povilauskas.
Ekonomistas tvirtino, kad JAV finansų institucijos sugebėjo sėkmingai ir greitai susitvarkyti su bankrutavusio banko sukurtomis problemomis. Tad, jo manymu, poveikis rinkai, tiek JAV, tiek už jos ribų, bus minimalus.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
„Panašu, kad tos naujienos, kurios mus pasiekė vakar naktį ir šiandien rytą, jos yra teigiamos. Tai yra iš esmės, čia turbūt yra pasimokinta iš ankstesnių laikų ir tikrai labai operatyviai JAV trijulė: Federalinė indėlių draudimo korporacija, iždas ir komercinių bankų reguliatorius sugebėjo pakankamai greitai rasti sprendimus, kurie užkerta kelia kažkokiam didesniam nerimui finansų rinkose ir indėlininkų veiksmams JAV“, – aiškino jis.
„Matėme, kas buvo penktadienį, rinka tikrai išsigando. Bet panašu, kad suradus sprendimus, akcijų rinkos turėtų eiti į viršų“, – tikino jis.
T. Povilauskas paminėjo, kad šis įvykis yra skatinantis pagalvoti apie tai, kokia žinutė yra siunčiama Lietuvos bankams laikino solidarumo įnašo bankams siūlymais. Anot jo, Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu veikia konservatyviai ir laiko 35 proc. lėšų centriniame banke, kas užtikrina stabilumą ir saugumą. O papildomas apmokestinimas galintis priversti juos maksimizuoti pelną, kas kaip parodo SVB atvejis, sukuria rizika.
„Šiame kontekste matosi, kas išeina, kai bankai stengiasi maksimizuoti pelną skirtingais rizikingais būdais. Lietuvoje bankai tikrai jau prieš 15 metų yra pasimokę ir tikrai yra labai atsargus, konservatyvūs. Ir matome, kad Lietuvos bankai laiko dideles lėšas centriniame banke. Ir apie tai eina komentarai, kad jie per daug iš to uždirba ir turėtų veikti aktyviau. Tai tada eina klausimas, ar geriau būtų, kad tie bankai būtų prisipirkę kitų aktyvų ir turėtų kitų problemų?“, – klausė ekonomistas.
„Čia pastebėjimas ir klausimas: ar mes norime stabilios bankų sistemos ar norime tokių amerikietiškų kalnelių?“, – pridūrė jis.
Praeitą penktadienį, bankrutavo į startuolius orientuotas JAV kreditorius, „Silicon Valley Bank“ (SVB). Šis bankrotas laikomas didžiausiu banko žlugimu po 2008 metų finansų krizės.
Bankas praėjusių metų pabaigoje užėmė 16-ąją poziciją didžiausių JAV kreditorių reitinge, turėdamas apie 209 mlrd. dolerių vertės aktyvų.
Mėgindamas pritraukti kapitalą nykstantiems indėliams kompensuoti, bankas patyrė 1,8 mlrd. JAV dolerių nuostolį, parduodamas 27 mlrd. USD vertės obligacijų.
Kalifornijos valstijos bankininkystės reguliuotojai uždarė „Silicon Valley Bank“ kovo 10 dieną, ir paskyrė Federalinę indėlių draudimo korporaciją (FDIC) banko indėlių valdytoja.
Pagrindinis „Silicon Valley Bank“ biuras ir jo padaliniai buvo atidaryti kovo 13 dieną, ir visi apdrausti indėlininkai turėjo gauti prieigą prie savo apdraustų indėlių pirmadienio ryte.
JAV iždo, Federalinio rezervų banko ir FDIC pareiškimuose dėl situacijos yra teigiama, kad indėlininkai yra visiškai apsaugoti.
Parengta pagal ELTOS inf.