Dėl nepakankamai sparčiai mažėjančios infliacijos Europos centrinis bankas (ECB) toliau didina palūkanų normas. Lietuvos namų ūkiams ir verslams aktualiausios 6 mėnesių EURIBOR praėjusią savaitę pasiekė didžiausiais per 14 metų aukštumas, kurios siekia 3,4 proc.
„Eurostat“ duomenimis, vasarį euro zonoje fiksuota infliacija siekė 8,5 proc., kas viršijo prognozuotus 8,2 proc. Grynoji infliacija, atmetus energetikos, maisto produktų ir tabako sektorius, euro zonoje vasarį siekė 5,6 proc. lyginant su 5,3 proc. sausį.
Vasarį taip pat buvo užfiksuotas infliacijos augimas arba stagnacija didžiose Europos ekonomikose. Infliacija augo: Prancūzijoje, kur vasarį infliacija paaugo nuo 7 proc. iki 7,20 proc. ir Ispanijoje, kur buvo matomas nuo 5,90 proc. iki 6,10 proc. augimas. Tuo metu Vokietijoje infliacija nepasikeitė nuo sausio ir išliko 6,70 proc.
Reaguodami į tai, ECB Valdančioji taryba planuoja susitikti kovo 16 d. Šiame susirinkime bus normos galimai bus pakeltos dar 0,5 proc.
Ekonomistų ir bankų prognozėmis, galima tikėtis, kad ECB kels palūkanų normas 4 proc. pasieks liepos mėnesį. Tai turėtų persiduoti ir EURIBOR, kuris liepos mėnesį, spėjama, pasieks 3,90 proc.
„Piko reikėtų tikėtis liepos mėnesį. Mes visos SEB banko grupės ekonomistai atnaujinome prognozes ir tikėtumėmės du kartus pakėlimų po 50 bazinių punktų. Tai būtų kovas ir gegužė, ir tada birželis, bei liepa būtų po 25 bazinius punktus. Visa tai susisumuos į pusantro procentinio punkto ir tokiu atveju turime keturis procentus“, – Eltai teigė SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyr. finansų analitikas Eduardas Petrulis.
SEB nuotrauka
E. Petrulis: įmanoma, kad ECB kels palūkanas iki 6 proc.
E. Petrulis taip pat teigia, kad esant dabartinei infliacijos situacijai, ECB galimai kels palūkanų normas virš 4 proc. Anot jo, JAV jau prognozuojamas iki 6 proc. siekiantis palūkanų lygmuo, kas gali būti tam tikra indikacija to, ką matysime Europoje.
„Įmanoma tikrai, kad kils virš 4 proc. Mes buvome tie, kurie peržiūrėjome į didžiąją pusę savo prognozes. Ir iš pradžių nesitikėjome tokio kėlimo. Bet įmanoma tikrai dabar. JAV jau kalbama net apie 6 proc. siekiančias palūkanas, kai kurių Volstryto banko analitikų. Nors iš ateities sandorių rinkos lūkestis dabar irgi yra labai pakilęs, bet ne tiek, yra apie 5,5 proc. Ir jis gerokai šoktelėjo per pastaruosius porą mėnesių“, – aiškino E. Petrulis.
Ekonomistas paminėjo, kad augančios palūkanos JAV jau sukėlė infliacijos sulėtėjimą, ko dar nebuvo matoma Europoje.
„Jeigu JAV mes matėme bent jau bazinės infliacijos sumažėjimą pamėnesiui, tai Europoje tas pikas panašu kyla aukščiau. Nes jeigu vartotojų kainų indeksas visas krepšelis tiek, šiek tiek, tempas sulėtėjo, tai bazinės infliacijos, atmetus maistą ir energetiką, mes dar nematėme net jokio sumažėjimo. Ir tas rodiklis yra 5,3 proc. Na tai daugiau nei dvigubai daugiau nei 2 proc., kas yra tikslas ECB. Ir jis stebėtinai nemažėja“, – komentavo jis.
E. Petrulio manymu, jeigu ši infliacija toliau nemažėja arba mažėja per lėtai, galima atsidurti situacijoje, kur ECB kelerius metus laikys aukštas palūkanų normas, kas neigiamai persiduos ir EURIBOR. Visgi, pasak jo, tai būtų blogiausias įmanomas variantas.
„Blogasis variantas, kurį galėtume matyti, tai, kad infliacija per lėtai mažėtų ar galbūt nusistovėtų kažkokiame lygyje, kuris yra nekomfortabiliai aukštesnis už 2 proc. tikslinį lygį. Tokiu atveju būtų negerai, nes ECB arba dar labiau didintų palūkanas arba antras scenarijus, kuris irgi yra pakankamai nemalonus ekonomikai, verslui ir gyventojams, tai yra toks, kad tos palūkanos ilgiau išliktų labiau padidintos, negu dabar rinka įvertina“, – teigė ekonomistas.
„Bet vėlgi grėsmė tokiam scenarijui yra tokia, kad jie pakelia, padidina ir pamatę, kad infliacija nusistovėjo pakankamai aukštame lygyje, tas palūkanas ir laiko tokias. Ir tai gali būti, pavyzdžiui, keletą metų. Ir tai yra rizika, tai yra grėsmė“, – pridūrė jis.
M. Dubnikovas: akivaizdžiai matome, kad infliacija nestoja ir tai veiks palūkanas
Ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad anksčiau prognozuotas palūkanų pikas vasaros pradžioje ar viduryje yra labai abejotinas. Pasak jo, nelėtėjanti infliacija reiškia, kad palūkanų augimas galimai užsitęs ir Europoje sieks bent jau 5 proc.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
„Tai labai tikėtina, kad palūkanos būtent ir augs labai stipriai arba stipriau iki vasaros vidurio. Vėliau galbūt jos stabilizuosis. Bet šiuo atveju galbūt yra žodis kuris yra labai stiprus, dėl to, kad mes akivaizdu nematome, kad infliacija įjungtų rankinį stabdį ir stabdytų pakankamai stipriai“, – teigė M. Dubnikovas.
Ekonomistas tvirtino, kad iš ECB pusės palūkanos bus keliamos iki 5 proc., kas greičiausiai persiduos EURIBOR. Jo manymu, taip nutiks dėl to, kad ECB prisibijo galimo 1981-1982 metų laikotarpio pasikartojimo, kai ilgą laiką išliko aukšta infliacija ir prireikė pusės dešimtmečio ją suvaldyti.
„Šiandien dienai nenustebčiau, jeigu dar vieną procentinį punktą prie to skaičiaus reikėtų pridėti. Ir šiuo atveju centriniai bankai nepaleis infliacijos iš kontrolės. Dėl to, kad visi puikiai žino, kas buvo 1981–1982 metais, kai centriniai bankai nesureagavo į infliacijos augimą. Ir infliacija šoko dramatiškai, virš 10 proc. į 15 ar 20 proc. Ir vėliau prireikė dramatiškų priemonių ją suvaldyti, kas lėmė 5 metus trunkantį bandymą“, – aiškino jis.
„Tai šioje vietoje bus elgiamasi agresyviai“, – pridūrė jis.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)