Kristina VALYTĖ
Pinktadėnį kėp tyčiom – kadu tik banuslaisi no kolno, tai ir stovia prė bažnytalas kepurėti. Nu tėp pas mum įprotį žmonas policnykus vadintėn. Arba do kitėp soko – pinktadėnis skrabo diena. Pelningiausia diena musėt, daugiausia baudėlių prisrunkioja.
Va, žiūrėk, dviratinykų ba lėmanas sustobda, va, žmogėlis tik matociklų nuspirko, norėjo pamėgint, kėp lakia, gol dvi minutas pasidžiaugė, žiūriu, ir jom lopetyti policnykas šmikuoja, jau būk malonus, stok ponas, ir tau ailia atajo.
Bobuta su lazdyti šlepsadama ir to govo bortėn, kom vidury kėlio kėsinėja.
Šitu tėmu daugiausia golia pripasakot mono dada. Tėp smailaus lėžiuvio jisai, o pamotįs policnykus tai gatavai žodėlių nešykščia.
„Kas ti do propėsija, žmonas unt kėlio rabidavot? Noriat policnykais gerais būt, tai sėdėkit krūmi ir nelįskit akys, duokit žmonam ramybį. Kų pėckeliai iš mokyklos suolo mon, senėliui, padarysta? Užkutinsta?“ – tėp tiesiai šviesiai policnykam ir pasoko akys.
Tė unt jo ar akės neturia, jei ne už tų, tai už anų išrošo baudų, unksčiau ir teises buvo atėmį. Gol ne už dyka?
Grįžta namo „užsidirbįs“ ir do tatula atskaito pamokslų. Tasai iš piktumo nemokės, tai jinai užu jį ir sumoka. Ir aiškina kėp mažom vaiku, kad policija ba raikalo neskabinėja prė žmonių ir kad jom raiktų patylatėn, nekioksėt ba raikalo.
Kola galvon jom, kad gerai, kė policija kaimi budžia, aplinka saugėsna, išsižiojėlius sudrausmina, kuliganus, pavapusius šoperius bant tom kartu aptišija.
Kartoja jom, kad ir policnykus raikia suprost, jė irgi žmonas, ir jų dorbas labai sunkus: lakia pijokų, žulikų, mušeikų gaudytų, žmonas kely stobdo dėl jų pačių drausmas, kad užkirstų kėlių neloimai, o vietoj padakavojimo dažnai sulaukia palojojimų.
Gol ir gražiai pamokina, bat tokiom kėtasprundžiui kaimo vyrui – kėp pavėjui pušterėjimas.
O jūs misliat mon to kartu geruoju prajo? Ir manį nuvirkda. Tai kur važiuoji, klausia. O tai kų to lėmputa reiškia, klausia. Tai parodyk dokumantus. Tai nepanaši atrodai, golvų iškišk. Tai bagažinį atadaryk, parodyk, kų ti veži. Tai unt golo triūbalan papūsk.
Žinot kų, tamstal, ošei kėp jum papūsiu vėnon vieton!..
Kų padarysi, žodis ne žvirblis – musėt toksai pavėldėjimas.
Skrebas prilygsta gyvenimo atmatoms | 2023-04-17
|
Skrebai tur būt visi jau nugaišę o jie buvo tikri darb, štuoliai nes banditų jie ieškojo net stalčiuose ir kaminuose,nes jie buvo degradavę vagys ,prakeikti pijokai,bet yra užaugęs jų atžalynas puikiai papildo šeimos maršų gretas
as | 2023-05-09
|
manau skrebu palikuonys dabar yra valdzioj
Pupinas | 2023-03-11
|
Gal ir negražu Lietuvos policiją prilyginti sovietinių okupantų talkininkams.
Istorija sako, kad
„Skrebų (istrebitelių) būriai sukurti LKP (b) CK 1944 07 24 nutarimu. Skrebų būriai buvo organizuojami ne tik apskričių centruose, bet ir valsčiuose. Daugelis skrebų buvo prasigėrę, degradavę sovietinių okupantų talkininkai, padėję jų represiniams organams sekti ir žudyti laisvės kovotojus, aktyviai dalyvavę tremiant žmones į Sibirą. Sovietų valdžia jiems algų nemokėjo, todėl, turėdami ginklus, jie nebaudžiami vagiliavo ir plėšikavo. LKP (b) CK 1945 09 01 nutarimu, skrebai buvo prilyginti kaimo milicininkams, pradėjo gauti algas, aprangą, maisto davinį. Buvo įrengtos būstinės, įvesta karinė drausmė, bet vagystės ir girtavimas jau nesiliovė.“
Sundavilė | 2023-04-16
|
Ne Lietuvoa policinikus skrebais vadino, o sovietinius milicininkus, kur patys nedagėrę girtų ieškodavo 🙂
Antanas | 2023-03-10
|
„Kupiškėnų mintys“ su savo tupais, muzikiskais bajeriais gatavai dugna pramušė. Ar bent žinot iš kur žodis „skrabas“ atsirado?