Trečiadienį Aplinkos apsaugos komitetas pritarė mažos taršos zonas apimantiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams, kuriuos pateikė Seimo nariai Kasparas Adomaitis ir Sergėjus Jovaiša.
Toks sprendimas, anot parlamentarų, paremtas tiek savivaldybių nenoru imtis tokių zonų steigimo, tiek netikslingumu, verčiant mažas savivaldybes įkurti zonas kurios nesuteiks ekologinės naudos.
„Priimdami įstatymą neįvertinome to, kad kai kurioms savivaldybėms yra pernelyg sudėtinga arba galbūt net nelabai tikslinga įgyvendinti mažos taršos zonas. Dabartiniame įstatyme yra numatyta, kad visi miestai turi tas zonas turėti ir prieiname prie tokių keistų situacijų, kur nedideli miesteliai numato mažos taršos zonas, kurios yra vos keli metrai link seniūno pastato. Tai tikrai perteklinis ir realių taršos problemų nesprendžiantis dalykas“, – trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu teigė K. Adomaitis.
„Kiti miestai tiesiog nenumato tokių zonų ar yra pasiryžę neįgyvendinti šio įstatymo“, – pridūrė jis.
Parlamentaras siūlo tokias zonas nustatyti ir įkurti tik kurortuose arba miestuose turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad pagal gyventojų skaičių tokios zonos bus nustatomos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, o pagal kurorto statusą galimai bus nustatytos Palangoje, Birštone, Druskininkuose ir Neringoje.
„Siūlome sumažinti mažos taršos zonas, numatant tik didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, tų taršos zonų įgyvendinimą. Kurortai yra, aš manau, tos vietos, kur žmonės tikisi tam tikrų išskirtinių sąlygų ir kitokio požiūrio į taršą. O didieji miestai, kaip mes žinome, yra vietos kur koncentruojasi dideli transporto srautai ir kur tikrai tos mažos taršos zonos pakeistų situaciją“, – aiškino jis.
Galiausiai K. Adomaitis paminėjo, kad taip pat bus pavėlinamas šių zonų įkūrimas, įpareigojant miestus jas nustatyti iki 2024 metų ir įrengti iki 2025-ųjų
„Šiek tiek pavėliname patį įgyvendinimą, kadangi tas pats pakeitimas ateina vėliau. Ir reali situacija yra tai, kad labai mažai savivaldybių yra realiai įtvirtinusios kur bus mažos taršos zonos“, – paminėjo jis.
Taip pat komitetas pritarė ir parlamentaro S. Jovaišos siūlymui, įpareigoti penkias Lietuvoje esančias kurortinės teritorijas irgi nustatyti ir įrengti mažos taršos zonas. Parlamentaro manymu, tai leis šioms teritorijoms, apimančioms Anykščius, Trakus, Zarasai, bei dalis Kauno ir Ignalinos rajonų tapti pilnaverčiais kurortais.
Dabar dėl šių pataisų bus balsuojama Seimo pavasario sesijos metu.
ELTA primena, kad Lietuvos miestai mažos taršos zonas turėjo nustatyti iki 2023 m. sausio 1 d. kaip buvo apibrėžta Alternatyviųjų degalų įstatyme. Iki numatytos datos siekta, kad miestai patvirtintų veiksmų planus ir numatytų terminus.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, kol kas taršos zonas nustatė ir įrengė tik Kupiškis ir Panevėžio miestas.
Mažos taršos zonos yra sritys, kuriose labiausiai teršiančių transporto priemonių eismas yra reguliuojamas arba draudžiamas. Paprastai tai reiškia, kad transporto priemonės, turinčios didesnes emisijas, negu nustatytos lubos, negali įvažiuoti į zoną arba už tai turi sumokėti.
ELTA
Jurgos Banionienės nuotrauka