Trečiadienį Vyriausybė pateikė Seimui išvadą dėl parlamentarų siūlymo uždrausti kailinių žvėrelių verslą. Projektui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu, yra pritarta iš dalies.
Seimo nariai siūlė, kad tokio pobūdžio veiklos draudimas įsigaliotų nuo 2025 m. pabaigos, tuo metu ŽŪM nuomone, draudimą reiktų atidėti iki 2027 metų.
ŽŪM nuomone, laikotarpio iki verslo uždraudimo datos ilginimas ūkio subjektams suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis suteiktų didesnes galimybes ūkio subjektams prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, nuosekliau pereinant prie naujam verslui reikalingų kompetencijų įgijimo ir investicijų sukaupimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybės išvadoje siūlomi dalykai yra racionalūs, kaip pereinamasis laikotarpis, kuris yra pagrįstas ir paremtas logika bei Europos Sąjungos (ES) lėšų planavimu. Taip pat, pasak jos, rinka yra pajėgi įtraukti žmones, dirbusios šioje srityje.
„Rinka yra pajėgi įtraukti (žmones, dirbusius šioje srityje – ELTA) į kažkokias kitas veiklas. Duodamas pereinamasis laikotarpis, kad ir verslai galėtų persiorientuoti, ir žmonės galėtų persikvalifikuoti”, – Vyriausybės posėdyje teigė I. Šimonytė.
„Ties išvada buvo labai ilgai dirbta, laiko, kad išvada būtų parengta ne emocijomis, bet taip pat ir duomenimis, buvo praleista pakankamai daug”, – pažymėjo ji.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Įstatymų projektais norima uždrausti auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių, suteikiant kailinių žvėrelių augintojams pereinamąjį laikotarpį, skirtą šiai veiklai nutraukti, bei skiriant kompensacijas.
Lietuvoje lėšas kompensacijoms už verslo uždraudimą siūloma skirti iš ŽŪM skirtų asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma sudarytų apie 1 mln. eurų.
Atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, siekiama kompensuoti bent dalį kailinės žvėrininkystės ūkio subjektų nuostolių (negautų pajamų) dėl verslo uždraudimo.
Siekiant proporcingai paskirstyti kompensacijoms planuojamą skirti lėšų sumą bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet laikoma apie 1,1 mln. kailinių žvėrelių, siūloma, kad kompensacijos dydis už vieną laikytą kailinį žvėrelį sudarytų 1 eurą.
ELTA