2024/02/27

 

AUGANT PERKAMAJAI GALIAI, DIDĖJUSIOS MAISTO GAMYBOS SĄNAUDOS GANA GREITAI PERKELTOS GALUTINIAMS VARTOTOJAMS

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo energijos kainų šokas, o dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios maisto tiekimo grandinės dalyviai lengviau perkėlė išaugusius kaštus vartotojams, rodo Lietuvos banko sausį vykdytas maisto kainų tyrimas.

Lietuvos bankas konstatuoja, kad energijos išteklių brangimas Lietuvoje turėjo didesnę įtaką maisto kainoms nei vidutiniškai euro zonoje.

Be to, teigiama, kad maisto infliacijos pikas jau pasiektas, o ateityje sąnaudų įtaka kainoms turėtų silpnėti.

Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Aurelijaus Dabušinsko, tyrimas atliktas atsižvelgus į labai aukštą maisto kainų infliaciją Lietuvoje ir dėl to „gerai suprantamą“ visuomenės susirūpinimą. Tyrime siekta ekonomiškai įvertinti maisto prekių kaip grupės kainų raidą.

„Pagrindinį dėmesį skyrėme sąnaudų raidos įvertinimui ir palyginimui su kainų raida, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Dabušinskas. – Svarbi žinutė tokia, kad makroekonomikos Lietuvos ekonomikos raida buvo sėkminga. Tai reiškia, kad jeigu ekonomikoje gamybininkai susidūrė su sąnaudų didėjimu, auganti perkamoji vartotojų galia leido gana greitai perkelti šias sąnaudas į kainas.“

Pieno, aliejaus, kiaušinių kainos jau viršija Europos Sąjungos lygį

Lietuvos banko analizė rodo, kad maisto produktų brangimas nuo 2022 m. rugsėjo tapo pagrindiniu infliaciją lėmusiu veiksniu. Maisto produktai gruodį buvo trečdaliu brangesni nei 2021 m. gruodį.

Banko vertinimu, panašiai kaip Lietuvoje maistas brango ir Estijoje (31 proc.), ir Latvijoje (29 proc.). Europos Sąjungos vidurkis gruodį buvo 18,2 proc., Lietuvoje šis rodiklis – 33,5 proc.

„Sparčiau nei Europos Sąjungoje brangęs maistas Lietuvoje lėmė, kad maisto produktų kainų lygis mūsų šalyje reikšmingai priartėjo prie Europos Sąjungos kainų lygio“, – konstatuoja Lietuvos centrinė finansų institucija.

„Tai mūsų ekonomistų įvertis, galbūt per 2022 m. būsime pasiekę 98 proc. Europos Sąjungos maisto kainų lygio. Priartėjimas reikšmingas dėl labai spartaus maisto pabrangimo. Dar neviršijame vidutinio Europos Sąjungos kainų lygio, kitos Baltijos šalys jau galbūt turi maisto kainų lygį šiek tiek aukštesnį nei Europos Sąjungos vidurkis“, – pabrėžė A. Dabušinskas.

Lietuvos banko teigimu, dalies produktų, pavyzdžiui, aliejaus, pieno, sūrio, kiaušinių, kainos jau viršija Europos Sąjungos kainų lygį, jo dar nepasiekė mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių kainos.

„Prie infliacijos labiausiai prisideda duona ir grūdų produktai, mėsa ir jos produktai, pienas ir jo produktai. Šios trys produktų grupės lemia 55 proc. visos maisto produktų infliacijos“, – teigė A. Dabušinskas.

Išaugusius gamybos kaštus perkėlė galutiniam vartotojui

Lietuvos banko skaičiavimais, didžiausią maisto gamintojų sąnaudų dalį – apie 60 proc. – sudaro energijos ištekliai ir žaliavos, kurie brango labiausiai.  Šiluma maisto gamintojams pernai brango beveik dvigubai, elektra – 2,5 karto. Maisto prekybininkams, kaip ir maisto gamintojams, labiausiai kilo energijos kainos.

Banko tyrimo rezultatai parodė, jog sausį išaugusias kainas prekybininkai perkėlė į galutines produkcijos kainas. Maisto pramonės gamybos sąnaudos taip pat didėjo maždaug tokiu pat tempu kaip ir parduotos produkcijos kainos.

Tuo tarpu žemės ūkio sektoriaus gamybos išlaidos, Lietuvos banko tyrimo duomenimis, augo lėčiau nei žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produktų supirkimo kainoms padidėjus daugiau nei 50 proc., gamybos išlaidų augimas nesiekė 27–30 proc.

Vis dėlto santykinai didelė paklausa ir išsilaikiusi perkamoji gyventojų galia buvo tie veiksniai, dėl kurių susidarė palankios sąlygos perkelti išaugusius gamybos kaštus į galutines kainas.

Bankas, įvertinęs, kaip sukuriama pridėtinė vertė pasiskirstė tarp darbuotojams mokamų atlyginimų ir kapitalo pajamų, pažymėjo, kad darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis 2022 m. trečią ketvirtį buvo nedaug mažesnė nei ilgalaikis vidurkis. Tuo tarpu maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje – ji reikšmingai didesnė.

„Tai rodo, kad šių sektorių sukuriamoje pridėtinėje vertėje kapitalo pajamos, kurios nusako įmonių pelnų dinamiką, neaugo sparčiau nei atlygis darbuotojams. Makroekonomikos Lietuvos ekonomikos raida buvo sėkminga. Tai reiškia, kad jeigu ekonomikoje gamybininkai susidūrė su sąnaudų didėjimu, auganti perkamoji vartotojų galia leido gana greitai perkelti šias sąnaudas į kainas“, – aiškino A. Dabušinskas.

Kartu Lietuvos bankas akcentuoja nepastebėjęs, kad maisto produktų tiekimui svarbių veiklų pelningumas buvo „išskirtinai didelis“.

„Šie duomenys atskleidžia, kad pelno ir mišriųjų pajamų kiekis yra šiek tiek didesnis nei istorinis vidurkis žemės ūkio sektoriuje, tuo tarpu maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje pelno ir mišriųjų pajamų dalyje pelnas mažesnis nei vidurkis. Tai rodo, kad maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje nematome, kad pelno dalis būtų smarkiai pakitusi. Atsižvelgiant į istorinius svyravimus, šie rodikliai yra arti istorinių tendencijų“, – Lietuvos banko išvadas dėstė banko ekonomistas.

Kainų pikas jau praeityje

Lietuvos bankas prognozuoja, kad maisto produktų kainų augimas lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos.

Bankas daro išvadą, kad atsparumas energetikos šokams yra svarbus visos ekonomikos, ne tik maisto kainų raidos kontekste, o energetikos srityje reikalingi struktūriniai pokyčiai.

„Pikas jau praeityje, bet nemanome, kad maisto kainų infliacijos lėtėjimas bus tolygus ir atspindės volatilius energetikos rinkos pokyčius“, – sakė A. Dabušinskas.

ELTA

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video