Kodėl svarbiausiu žmogaus gyvenimo dalyku tampa alkoholis ar kitokie kvaišalai? Kaip sužinoti, ar jau priartėjau prie šios būsenos? Kaip lipti iš priklausomybės liūno? Kaip užpildyti atsiradusią vidinę tuštumą, kaip keistis, kur rasti savo prasmę?
Apie tai ir ne tik pasikalbėjome su priklausomybių konsultantu iš Vilniaus, psichologu Virgilijumi Auga. Jis Rokiškio visuomenės sveikatos biuro Kupiškio skyriuje, Šimtmečio g. 2, pirmadieniais teikia pagalbą žmonėms, turintiems problemų dėl alkoholio, dėl kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Taip pat padeda tokių asmenų šeimos nariams ir kitiems artimiesiems. Kreipiantis nereikia gydytojo siuntimo.
Konsultacijos anonimiškos ir konfidencialios. Būtina išankstinė registracija tel. +370 628 99 393.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Kupiškyje gyventojus priklausomybių ligų klausimais konsultuojate nebe pirmi metai. Ar rajone labai opi ši problema?
Problema išties opi, bet žmonių nedaug ateina pasikonsultuoti dėl pačios šių ligų specifikos. Priklausomybė neigiama. Žmogus nenori pripažinti, kad turi problemą. Gal daugiau nei pusė atėjusių pasikonsultuoti žmonių buvo atsiųsti socialinių įstaigų, probacijos tarnybos. Pats žmogus savo iniciatyva labai retai ateina. Gali ateiti pasitarti jo artimieji, darbdaviai.
Dėl kokių priklausomybių kupiškėnai daugiausia kreipiasi?
Didžiuosiuose šalies miestuose gana daug žmonių kreipiasi dėl narkotikų vartojimo. Kupiškyje didžioji dauguma ateina dėl alkoholio vartojimo problemų. Žinoma, yra vienas kitas, turintis bėdų ir dėl kvaišalų.
Ko gali tikėtis žmogus, atėjęs pas Jus pasikonsultuoti?
Jis gali tikėtis visko, ko reikia jo problemai išspręsti. Iš pradžių jam bus suteikta galimybė bent susimąstyti, kad turi problemą.
Iš patirties žinau, kad po pokalbio su manimi dažnai žmonės pradeda galvoti, ar nereikėtų kažko savo gyvenime keisti. Jei žmogus turi aiškiai išreikštą norą gydytis, tai galiu jį siųsti į tokią gydymo įstaigą. Žinau, kokios įstaigos ir kur teikia tokią paslaugą.
Taip pat rekomenduoju pagalbos sau grupes, sveikimo programas, tai labiau pageidaujama, nes tokios grupės, pvz., Anoniminių alkoholikų, gali pasiūlyti visą nuoseklią programą, kaip atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio.
Priklausomybių centre iš 12 tokios programos žingsnių aptariami tik 3 ar 4 žingsniai.
Bet kitas dalykas, ar tais patarimais, informacija žmogus pasinaudos.
Iš savo patirties gal galite pasakyti, gal turite duomenų, kiek yra žmonių, kuriems šios konsultacijos davė realios naudos?
Jei į visa tai žiūrėtume tarsi į gamybos procesą, pvz., kaip į namų statybą, iš 10 pastatytų namų 9 sugriūtų. Bet kadangi čia kalbama apie žmonių likimus, tai verta dirbti, kad atsipeikėtų bent vienas žmogus. Be to, pagerėjimų kurį laiką patiria ir gerokai daugiau žmonių, o po konsultacijų visiems taip būna. Laikui bėgant didžioji jų dalis sumažina konsultacijų pas psichologą skaičių, apsilankymo pagalbos sau grupėse laiką ir patiria ligos atkrytį.
Trečias dalykas, jei žmogus kurį laiką nebeateina, grįžta į seną gyvenimo būdą, kelias atgal būna galbūt labai skausmingas, bet jis jau žino, ką daryti. Ne iš Kupiškio, bet iš Vilniaus praktikos galiu pasakyti, kad žmonės, atėję pakartotinai, vis tiek atsimindavo, ką jiems buvau sakęs, nebereikėdavo jiems patamsiais klaidžioti vėl ištikus bėdai, kreipdavosi pagalbos.
Didžiausia priklausomybės ligomis sergančių žmonių bėda – motyvacijos keistis stoka.
Deja, bet kančia yra geriausia motyvacija. Kuo daugiau jos patirs alkoholikas, tuo greičiau ir efektyviau jis kreipsis pagalbos.
Kaip tai suprasti? Priklausomybė juk yra savotiška kančia, lydima aibės bėdų. Ko dar reikia?
Visuomenėje gaji nuostata, kad alkoholikas iš liūno išlips tik tada, kai pats to norės. Taip visuomenė tarsi nori nuo savęs nusimesti atsakomybę.
Galiu pasakyti, kad didžioji dalis žmonių, 9 iš 10, kurie ateina pas mane pasikonsultuoti, supūtų gyvi, jei jų kas nors iš šalies nepriverstų kreiptis. Pasveikę šie žmonės sako, kad patys niekada nebūtų prašę pagalbos, jei ne žmonos, darbdavio ar kito žmogaus postūmis.
Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad artima priklausomybės liga sergančio žmogaus aplinka jam neturi pataikauti. Alkoholiko aplinka irgi yra atsakinga. Su alkoholiku galima gyventi, bet jam reikia kelti sąlygas. Pvz., žmona gali vyrui sakyti, kad ji savo vyrą dar myli, bet jis, jei nori su ja gyventi, turi eiti gydytis.
Darbdaviams tas pats. Galima iš karto darbuotojo alkoholiko iš darbo neatleisti, bet kelti sąlygą, kad eitų gydytis. Jeigu neis, tai atleis.
Tokie dalykai, kai, pvz., žmona perka nedarbingumo pažymas, kad vyras darbe galėtų pateisinti savo neatvykimą į darbą dėl prasidėjusio daugiadienio gėrimo, darbdavio nuolaidžiavimas tokio darbuotojo atžvilgiu, kitos gelbėjimosi pagalvės, kuriomis tokį žmogų iš meilės namiškiai tarsi apdėlioja, jo ligos slėpimas nuo vaikų, artimųjų ir kitų aplinkinių – visa tai tik daro meškos paslaugą priklausomybę turinčiam žmogui. Sunku neslėpti to dalyko.
Žmonės renkasi lengviausią kelią. Svarbu būti nepakantiems alkoholiko elgesiui.
Tai abipusiškai naudinga. Kai artimieji į mane kreipiasi, jiems ir patariu alkoholikui kelti tam tikras sąlygas.
Esminis dalykas – alkoholikas turi patirti krizės, kurią pats sukelia, padarinius.
Plačiau skaitykite sausio 14 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF