Prieš trisdešimt dvejus metus Lietuvos piliečiai atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę. Prisimenant šiuos istorinius įvykius, kurių kulminacija buvo iš sausio 12-osios į 13-ąją, visoje Lietuvoje sausio 13 dieną minima Laisvės gynėjų diena.
Šios dienos išvakarėse kupiškėnai kviesti susiburti Kupiškio kultūros centro prieigose, kur parengta meninė instaliacija „Atminties chronologija“. Skambėjo tas dienas, istorinių įvykių chronologiją, žmonių nuotaiką, emocijas menantys garso įrašai, palei Kupą uždegti atminimo laužai. Pagerbtas 14 žuvusių laisvės gynėjų atminimas.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Renginio režisierė Vilija Morkūnaitė sakė, kad neatsitiktinai kupiškėnai kviečiami susiburti sausio 12 dieną. Mat pagal Sąjūdžio 1991 metais sudarytą budėjimo prie svarbių šalies institucijų (prie Aukščiausios Tarybos rūmų, prie Radijo ir televizijos komiteto ir Vilniaus televizijos bokšto, kitų objektų) grafiką šalies miestams ir miesteliams, ši diena jiems buvo paskirta važiuoti į Vilnių.
„Kupiškėnai pateko į pačią įvykių juodumą, bet, ačiū Dievui, kad ir aplaužyti, apdaužyti, sužeisti visi likome gyvi, kitiems taip nepasisekė“, – kalbėjo Vilija, šių atmintinų įvykių dalyvė ir liudininkė.
Pasak jos, sausio 12-osios vakare iš tuometinių Kupiškio kultūros namų kiemo autobusų kolona pajudėjo į Vilnių, kur kupiškėnai turėjo budėti nuo 22 valandos. Kasmet vis sukanti galvą, kaip paminėti šiuos istorinius įvykius. Vis atsiranda daugiau faktų, dokumentikos, kaip kūrybingai ir drąsiai Lietuvos piliečiai buvo pasirengę ginti šalies nepriklausomybę, iškovotą 1990 metais.
Vilija pacitavo tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio 1991 metų sausio 13-osios ryte, po kruvinų sovietinių karių siautėjimo, Lietuvos piliečiams pasakytos kalbos fragmentus: „Mes visada laimėdavome dėl to, kad atsilaikydavome. Būkime arčiau vieni kitų. Pabandykime ištverti šią rūsčią dieną. Jūs girdėjote liūdnas, skaudžias žinias, jūs pavargote, jūs šalote visą dieną ir naktį prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Turbūt ne vieno jūsų širdyse nuoskauda ir pyktis prieš tuos nedorėlius, kurie taip elgiasi su Lietuva. Vis dėlto užslopinkime tą pyktį, atgręžkime jiems nugaras, žvelkime vienas į kitą, o ne į priešą. Žvelkime į artimo draugo akis ir dainuokime. Daina mums padėdavo ir padėdavo šimtmečiais. Giedokime šventas giesmes ir nesiplūskime, nesikeikime, nesileiskime į muštynes. Tegu mūsų širdyse būna daugiau ramybės, šviesos ir tikėjimo. Būkime tokie, kokie turime būti, ir mūsų Lietuva bus šviesi ir laisva.“
Plačiau skaitykite sausio 14 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4,60 Eur/mėn.)