Teisinius klausimus, tokius kaip santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, tėvystės pripažinimas, vedybų sutarties pakeitimas, leidimų būsto, kai jis laikomas šeimos turtu, pardavimui ar įkeitimui išdavimas ir kt., nuo šiol galima išspręsti paprasčiau – nesikreipiant į teismą.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Civilinio kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti greičiau ir paprasčiau – kreipiantis į notarą ar antstolį.
Pagal naują reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo šiais atvejais:
• nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų;
• keičiant vedybų sutartį;
• sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius;
• tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu;
• pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.
„Ankstesnis reglamentavimas numatė, kad asmenys net ir nesant ginčo privalėjo kreiptis į teismą, o toks procesas ne visiems lengvai įveikiamas – jis užtrunka, dažnam prireikia ir teisinės pagalbos, atstovavimo. O nuo šiol, šalims susitarus, žmonėms suteikiama galimybė pasinaudoti paprastesniu ir aiškesniu procesu kreipiantis į notarą“, – teigia teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.
Tikimasi, kad šie pakeitimai duos trigubą naudą: asmenys sutaupys laiko ir lėšų, kurias iki šiol turėjo skirti atstovavimui teisme; apie 10 proc. sumažės teismų darbo krūvis, o tai savo ruožtu suteiks jiems galimybę daugiau dėmesio skirti ir greičiau išnagrinėti sudėtingesnes bylas.
„Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms. Taigi šie pakeitimai padės teismams geriau atliepti ir bylose dalyvaujančių žmonių interesus – jie sprendimų sulauks greičiau“, – sako Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, kartu pažymėdama, kad nuo to žmonių interesai nenukentės, kilus ginčui jie visada galės prašyti teisminės gynybos.
Pavyzdžiui, perleidžiant šeimos turtą, buvo privaloma kreiptis į teismą ir gauti jo leidimą. Nuo naujų metų šios privalomos procedūros nebeliko – norint perleisti šeimos turtą reikės kreiptis tiesiogiai į notarą, kaip ir sudarant bet kokį kitą nekilnojamojo turto sandorį, ir notaras atliks veiksmus, kad užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus, susijusius su būstu.
„Be greitesnio ir aiškesnio proceso, klausimų sprendimas pas notarą pranašesnis ir tuo, kad jo paslaugos geriau pasiekiamos – notarą rasime kiekviename savivaldybės ar rajono centre, o daugelyje savivaldybių paslaugas teikia net ne vienas notaras“, – teigia Notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad visuomenė pasitiki notarais, tad tikimasi, kad ir vykdant naujas jiems perduotas funkcijas bus užtikrinamas civilinių teisinių santykių teisėtumas ir stabilumas tvirtinant sandorius, užkirstas kelias ginčytinoms situacijoms.
Už notaro atliksimus notarinius veiksmus bus imamas notarinis atlyginimas. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sandorio, jei perleidžiamas šeimos ar nepilnamečio vaiko turtas, tvirtinimas pas notarą gali papildomai kainuoti nuo 20 iki 250 eurų priklausomai nuo turto vertės, kadangi notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus. Kalbant apie skyrybas, neturint dalijamo turto, tai kainuos nuo 39 iki 109 eurų, o dalijantis turtą – 0,17 proc. nuo jo vertės, bet ne mažiau kaip 73 eurai, ir ne daugiau kaip 2 508 eurai. Kai skyrybų atveju dalijamas turtas, notaro imamas atlyginimas už padalijimo tvirtinimą nesiskirs nuo taikomo kitais atvejais, pavyzdžiui, dalijant paveldėtą turtą.
Kai sprendžiami klausimai, susiję su vaikais, tarkime, tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, reikalingas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo srities institucijų įsitraukimas.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasirengusi prisidėti, kai įgyvendinant naujas funkcijas notarams reikės tinkamai įvertinti aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais. Pavyzdžiui, notarams bus sudaryta galimybė naudotis Socialinės paramos šeimai informacine sistema“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Vilma Augienė.
Tikimasi, kad naujai notarams perduotų funkcijų atlikimas vyks sklandžiai, nereikalaujant iš sandorio šalių atlikti perteklinių veiksmų ir susijusioms institucijoms sėkmingai bendradarbiaujant tarpusavyje. Kreipiantis į notarą dėl konkretaus sandorio tvirtinimo, visus susijusius veiksmus turėtų atlikti patys notarai – žmonėms nereikės ieškoti papildomos informacijos ar dokumentų, nebent reikalinga informacija turima tik paties asmens.
Be šių anksčiau aptartų pakeitimų, dar viena teismų funkcija pereina antstoliams: nuo 2023 m. sausio 1 d. jie patvarkymais sprendžia praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimą. Šis patvarkymas gali būti skundžiamas teismui.
Teisingumo ministerijos inf.