Iki kovo 5 dieną vyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų liko beveik du mėnesiai. Per šiuos rinkimus bus daug naujovių. Praėjusių metų balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtos Konstitucijos pataisos, kuriomis įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Taip pat Seimas priėmė atitinkamas Vietos savivaldos įstatymo ir Rinkimų kodekso pataisas.
Rinks nuolatiniai savivaldybės gyventojai
Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merus pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai savivaldybės gyventojai.
Rinkimų kodekse pakeisti reikalavimai, kas yra laikoma nuolatiniu savivaldybės gyventoju – sutrumpintas terminas deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėje iki rinkimų dienos 60 dienų vietoje buvusių 90 dienų.
Artėjant 2023 m. pavasarį vyksiantiems Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, šis terminas yra aktualus tiek rinkėjams, tiek kandidatams, kadangi tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai galės balsuoti ir kandidatuoti savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje, jei konkrečioje savivaldybėje bus prisiregistravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.
Rinkimų kodekse įtvirtinta naujovė, užkertanti kelią „amžiniems merams“. Merų kadencijų skaičius apribotas iki trijų kadencijų iš eilės.
Merui laikinai negalint eiti savo pareigų (pvz., dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo), jį pavaduos vicemeras, tačiau mero įgaliojimams nutrūkus ar naujam merui neprisiekus laikinai jo pareigas eis savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į merus gali kelti politinės partijos, komitetai ir savarankiškai pats asmuo. Pretenduoti į merus gali Lietuvos pilietis – nuolatinis savivaldybės, kurioje kandidatuoja, gyventojas. Siekti šio posto galima sulaukus 18 metų.
Jeigu rinkimuose savo valią pareikš ne mažiau kaip 40 proc. apygardos rinkėjų, išrinktu meru bus laikomas tas kandidatas, kuris užsitikrins daugiau nei pusės rinkimuose dalyvavusių gyventojų pasitikėjimą.
Jei rinkimuose dalyvaus mažiau nei 40 proc. rinkėjų, reikia užsitikrinti ne mažiau kaip 1/5 visų į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jei nė vienas kandidatas neatitiks minėtų kriterijų, tai ne vėliau kaip po dviejų savaičių pakartotiniame balsavime varžysis du kandidatai, per pirmą turą gavę daugiausia balsų.
Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvausiančios politinės partijos, komitetai savo atstovus tarybose turės, jei surinks ne mažiau kaip 4 proc. į rinkimus atėjusių gyventojų balsų, o koalicijos – ne mažiau kaip 6 proc. balsų.
Meras – vykdomoji institucija
2023 metų balandžio 1 dieną įsigalios nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija.
Svarbiausia naujovė – tiesiogiai renkami merai nebegalės būti tarybos nariai. Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priiminės svarbiausius sprendimus, bet neturės savo vadovo. Savivaldybių tarybų posėdžiams pirmininkaus meras, neturėdamas balsavimo teisės. Sprendimų projektus rengs savivaldybių administracija.
Šiuo metu, pagal dar galiojantį Vietos savivaldos įstatymą, meras yra ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos narys ir vadovas, bet ir atskira nuo savivaldybės tarybos vienasmenė savivaldybės institucija – savivaldybės, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus.
Įstatyme nutarta nustatyti, kad savivaldybės taryba bus atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.
Pagal priimtus pakeitimus, savivaldybės meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiks savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauks savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, pasirašys savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.
Tačiau meras neturės balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamais klausimais.
Dar viena įteisinta naujovė – merams suteikiama veto teisė. Meras turės teisę nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui. Tokiu atveju savivaldybės taryba galės arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą. Kad sprendimas būtų priimtas, reikės, kad už jį balsuotų daugiau kaip pusė tarybos narių. Kupiškio atveju mero veto galima bus atmesti mažiausiai 11 jos narių balsais, nes Savivaldybės tarybą sudaro 21 narys.
Vicemerai ir administracijos direktorius – mero valioje
Vietoj šiuo metu įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės bus įtvirtinama vicemerų pareigybė. Vicemeras bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (nebebus savivaldybės tarybos narys), kaip ir savivaldybės administracijos direktorius. Kartu bus naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė.
Meras savo vienasmeniu sprendimu turės teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą pirmiausia reikės atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau jeigu savivaldybės taryba ir nepritars mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turės teisę savo sprendimu paskirti jį vicemeru.
Naujomis nuostatomis bus sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerais ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau ar juos atleisti ar ne iš užimamų pareigų, spręs meras.
Savivaldybės taryba, komisijų ir komitetų darbas
Įstatyme įtvirtinama savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Taip pat patikslinamas tarybos narių frakcijos ir grupės sudarymas, papildomai įteisinama mišri grupė. Be kita ko, nustatoma papildomų teisių savivaldybės tarybos mažumai, opozicijai ir opozicijos lyderiui.
Įstatyme nustatoma minimali trukmė, kiek privalu leisti pasisakyti, klausti, atsakyti į klausimus savivaldybės tarybos posėdyje, sudaroma papildoma galimybė savivaldybės tarybos mažumai turėti savivaldybės tarybos mažumos valandą, kurios metu jie galės užduoti klausimų merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Be to, savivaldybės tarybos mažuma kartą per pusę metų turės teisę įtraukti klausimus į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Bus patikslintos normos ir dėl savivaldybės tarybos komisijų ir komitetų darbo numatant, kad jų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami.
Parengta pagal Informacijos ir komunikacijos departamento – Seimo kanceliarijos informaciją