Nuo sausio 1 d. Švedija rotacijos principu perima pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), žadėdama išlaikyti vienybę Ukrainos atžvilgiu ir puoselėti laisvąją prekybą.
Šiuo audringu laikotarpiu Stokholmui pradedant vadovauti 27 valstybių blokui svarbiausia problema gali būti, kaip pačios Švedijos vidaus politikos dinamika pasireikš Europos arenoje.
Po aštuonerius metus trukusio centro kairiųjų valdymo spalį sudaryta konservatoriaus ministro pirmininko Ulfo Kristerssono vyriausybė remiasi precedento neturinčiu aljansu su kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija, kad turėtų daugumą parlamente. Nacionalistų partija atsisakė ankstesnių raginimų, kad Švedija išstotų iš ES, tačiau atrodo, kad jos griežta pozicija tokiose svarbiose srityse kaip imigracija sukels trintį namuose ir apribos manevro laisvę.
Be Rusijos agresijos ir prekybos, Stokholmas kaip prioritetus nurodė klimato kaitą ir ES „pagrindinių vertybių“ gynimą kylant ginčams su Vengrija ir Lenkija.
Susitarimas sudaryti vyriausybę reiškia, kad Švedijos demokratai oficialiai turi būti informuoti apie visus priimtus sprendimus, liečiančius ES, bet apskritai ES reikalai į šį susitarimą neįtraukti, sakė Švedijos Europos politikos studijų instituto direktorius Goranas von Sydowas. Jam didesnį nerimą kelia tai, kaip administracija, į kurią įeina naujokai, susidoros su atsakomybe vairuoti ES per tokius neramius geopolitinius vandenis. Jo žodžiais, tikrasis iššūkis gali būti „palyginti nepatyrusi vyriausybė“.
„Labai daug ministrų ir jų artimiausių politinių padėjėjų apskritai neturi dalyvavimo ES susitikimuose patirties“, – sakė jis.
Tradiciškai Švedija, balsavusi prieš bendrų pinigų eurų įsivedimą, per atstumą palaiko santykius su Europa. Jacques’o Delors‘o instituto Paryžiuje direktorius Sebastienas Maillard’as mano, kad Stokholmas „įvykdys savo pareigas“ per šešių mėnesių pirmininkavimą, bet „tikėtis didelio uolumo neverta“.
ES pirmininkaujanti šalis gali padėti formuoti bloko darbotvarkę, tačiau taip pat tikimasi, kad ji bus ir neutrali tarpininkė, padedanti siekti sudėtingų kompromisų, leidžiančių Briuseliui judėti į priekį.
Perėmusios pirmininkavimą, kai kurios ES narės siekė pasirodyti, tačiau Stokholmas laikosi kukliau. Švedija neplanuoja didelių susirinkimų, tokių kaip viršūnių susitikimai Prahos pilyje ar Versalyje, kai pirmininkavo Čekija ir Prancūzija. ES ministrų susitikimai šalyje vyks kukliame konferencijų centre netoli Stokholmo oro uosto.
Švedija siekia atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su daugeliu šalių ir regionų, tačiau šį postūmį gali aptemdyti prezidento Joe Bideno infliacijos mažinimo įstatymas. Ekologiškoms pramonės šakoms numatyta skirti 430 mlrd. dolerių, bet svarbiausios Europos žaidėjos Prancūzija ir Vokietija šį planą laiko protekcionistiniu.
Kol vyksta Briuselio ir Vašingtono derybos ieškant sprendimo, kai kurių ES šalių raginimai laikytis griežtos pozicijos kursto baimę, kad gali kilti prekybos karas. „Stokholmas turės suvaldyti įtampą tarp 27 ES valstybių narių, jei kai kurios jų reaguos audringai ir agresyviai“, – sakė S. Maillard’as.
Viljama Sudikienė (AFP)