Artėja 2023-ieji – Juodojo vandens triušio metai. Spėjama, kad jie bus geri, ramūs, šeimyniški, kaip ir triušiai. Žmonės šiuos gyvūnus augina nuo seno dėl mėsos, dėl kailiuko ir dėl grožio, švelnumo, bičiulystės.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Stinga tradicijų
Bene didžiausią triušių fermą rajone, Mazgeliškiuose, laikė kupiškėnas Karolis Gineika. Vienu metu jų buvo deklaruota arti 200. Šiandien belikę apie 30 triušių.
„Triušiais susidomėjau dar mokydamasis mokykloje. Vėliau buvo ilgoka pertrauka. Vėl šiuos gyvūnus pradėjau laikyti maždaug prieš dvejus metus. Labiausiai man patinka mėsiniai Vienos mėlynųjų veislės triušiai. Jie išties melsvos spalvos, gražūs. Užauga iki 5 kilogramų svorio. Laikau ir mėsinius mišrūnus. Žinoma, veisliniai triušiai šiek tiek lepesni, o mišrių veislių atsparesni ligoms.
Auginti šiuos gyvūnus nelabai sunku, bet dėmesio skirti reikia. Jie šeriami šienu, grūdais, morkomis, runkeliais ir kitomis šakniavaisinėmis daržovėmis. Reikia jiems ir mineralų bei vitaminų. Kombinuotieji pašarai pastaruoju metu labai pabrango, tai jais ir nebešeriu. Triušius auginu ekologiškai. Jų mėsa yra laikoma dietine. Ji paklausi tarp man artimų, pažįstamų žmonių“, – pasakojo Karolis.
Pasak jo, triušių kailiukai yra utilizuojami.
Jie netvirti ir sunku būtų juos kažkur praktiškai panaudoti. Gal tvirtesni tik kailinių triušių kailiukai. Bet kailiai apskritai pasaulyje jau nebeturi didelės paklausos. Paklaustas, kodėl Lietuvoje triušininkystė nepopuliari, Karolis atsakė, kad neturime tokių jos tradicijų kaip Švedijoje ar Vokietijoje. Be to, visas gyvulininkystės sektorius labai stipriai Lietuvoje traukiasi.
Plačiau skaitykite gruodžio 31 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)
Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA