Kosovo Respublika oficialiai pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Trečiadienį sostinėje Prištinoje atitinkamą dokumentą pasirašė prezidentė Vjosa Osmani, ministras pirmininkas Albinas Kurtis ir parlamento vadovas Glaukas Konjufča. Jauniausiai Europos valstybei tai veikiau simbolinis aktas: iki narystės Bendrijoje 2008 metais nepriklausomybę paskelbusiai šaliai dar labai toli.
Formaliai Kosovui suteikta tik „stojimo į ES perspektyva“. Kol kas nediskutuojama dėl kandidatės statuso, kurį ketvirtadienį turėtų gauti Bosnija ir Hercegovina. Pagrindinė suartėjimo su ES kliūtis yra ta, kad penkios ES šalys narės – Ispanija, Rumunija, Slovakija, Graikija ir Kipras – nepripažįsta Kosovo.
Šiandien beveik vien albanų gyvenama šalis anksčiau priklausė Jugoslavijai ar Serbijai. Po serbų saugumo pajėgų represijų prieš albanų civilius gyventojus NATO 1999 metų pavasarį bombardavo taikinius tuometinėje likusioje Jugoslavijos dalyje (Serbija ir Juodkalnija). Serbų saugumo pajėgos ir valstybės institucijos paliko Kosovą. Kosovo institucijų administravimą ir kūrimą perėmė JT misija UNMIK.
2008 metais Kosovo parlamentas paskelbė nepriklausomybę. Naująją valstybę pripažino daugiau kaip 100 šalių. Tačiau tarp jų nėra, pavyzdžiui, Rusijos, Kinijos, Serbijos.
Serbija iki šiol neatsisako savo pretenzijų į Kosovo teritoriją. Tai vis pakursto įtampą daugiausiai etninių serbų gyvenamoje šiaurinėje šalies dalyje.
ELTOS inf.
Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA