Pamažu Rusija su savo vadais ateina į tokį tašką, kai kelio atgal nebėra. Prarastas viso pasaulio pasitikėjimas, sąjungininkai, jos draugais tapo politikos paraštėse atsidūrusios šalys – Iranas, Šiaurės Korėja. Visi puikiai suvokia, kad Indija ir Kinija ryšius su Rusija palaiko tik dėl savo interesų. Pasaulio galios centrų perdalijimas prasideda. Čia jau nebebus vietos Rusijai. Save supervalstybe vadinusi šalis grimzta į melo ir niekšybių liūną.
Chersonas vėl ukrainiečių
Svariausias pastarųjų dienų Ukrainos karo fronto įvykis – Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš Chersono. Lapkričio 11 d. Rusija paskelbė baigusi pajėgų išvedimą iš vakarinio Dnipro upės kranto. Anksčiau, Ukrainai vykdant puolimą, Maskva sakė priėmusi „sudėtingą sprendimą“ pasitraukti.
„Dešiniajame krante neliko nė vieno karinės technikos vieneto ir ginklų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Apie ketinimus trauktis iš Chersono Rusija oficialiai informavo trečiadienį. Nors šios šalies karinė vadovybė pasitraukimą motyvavo logistinėmis problemomis, manoma, kad tai daryti suskubta dėl to, kad miesto link artėja pastaruoju metu sėkmingą kontrpuolimą vykdančios Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad jei Rusija pasitrauks iš Chersono, tai bus „dar viena Ukrainos pergalė“. „Matome, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo išstumti Rusijos pajėgas ir išlaisvinti teritoriją, – Romoje kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tai drąsių Ukrainos karių laimėjimai.“
Vis dėlto okupantų pasitraukimu iš Chersono kol kas abejojama. Žinant rusų neprognozuojamą elgesį, nuolatines melagystes, svarstoma, kas gali slypėti už šio pranešimo.
Keista Rusijos meilė
Pirmoji „dovanėlė“, kurią paliko Chersone okupantai, yra minos-spąstai. „Sprukdami iš Ukrainos pietų, okupantai rusai palieka daugybę minų-spąstų. Grobikų klasta ir niekšiškumas neturi ribų. Jiems visai nerūpi, kad į jų užminuotus namus grįš taikūs ukrainiečiai, dažnai – su vaikais“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnybos pranešime.
Ant sprogmenų priešas palieka užrašus „Iš visos širdies“, „Su meile iš Rusijos“.
„Brangūs draugai! Chersone švenčiamas miesto išvadavimas. Žmonės eina į gatves ir aikštes su Ukrainos vėliavomis, džiaugiasi, dėkoja Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet aš visus įspėju, kad dabar atliekami išminavimo darbai. Priešas užminavo beveik viską. Jūsų labai prašau nesirinkti judriose vietose. Be to, rytoj, lapkričio 14-ąją, miesto centre vyks išminavimo darbai. Todėl prašau nevažiuoti į centrinę miesto dalį“, – pranešė Chersono srities karinės administracijos viršininkas Jaroslavas Januševičius.
Rusijos armija Chersoną okupavo kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos lapkričio 11 d. išlaisvino miestą.
Kad okupanto „meilė“ Ukrainai neblėsta, byloja faktas, kad Rusija išvedė į Juodąją jūrą koviniam budėjimui du raketnešius su 16 „Kalibr“ tipo raketų. Ukrainos kariškių manymu, priešas šitaip duoda užuominą, kad yra pasirengęs atkeršyti už „nepatogius ir sunkius sprendimus“ Chersono srityje. „Todėl visai tikėtina, kad pasikartos intensyvūs visos Ukrainos teritorijos apšaudymai raketomis ir dronais“, – įspėja kariškiai.
Nors okupantai suvokia padėties beviltiškumą, bet Kremlius pareiškė, kad, nepaisant karių išvedimo, Chersonas tariamai „liks Rusijos dalimi“.
„Tai yra Rusijos Federacijos subjektas. Pokyčių nėra ir jų negali būti“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Paklaustas, ar Rusija dabar gailisi įvykdžiusi Chersono aneksiją, D. Peskovas atsakė neigiamai.
Traukinys į pergalę
Bendrovė „Ukrainos geležinkeliai“ kartu su platforma „United24“ pradeda labdaros projektą „Bilietai į pergalę“ – nuo lapkričio 13 d. galima įsigyti bilietų į tris pirmus reisus iš Kyjivo į penkis miestus: į išlaisvintą Chersoną, taip pat į Mariupolį, Donecką, Luhanską ir Simferopolį, praneša „Interfax-Ukraina“.
„Bilietą galima įsigyti ir saugoti kaip tikėjimo Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir šalies išvadavimo iš okupantų simbolį, o juo pasinaudoti bus galima iškart po deokupacijos. Kai tik traukinių eismas bus atnaujintas, geležinkelininkai praneš išvykimo datą ir vietą“, – sakoma kompanijos pranešime.
„Ukrainos geležinkeliai“ patikslina, kad bilietais Kyjivas–Chersonas bus galima pasinaudoti artimiausiu metu. Keleivius veš „Traukinys į pergalę“, kurio vagonus puošia piešiniai, skirti ukrainiečių žygdarbiams laikinai okupuotose teritorijose. Pinigai už bilietus bus skirti labdarai.
Liko tik prijaučiantys
Chersono praradimas yra didelis pralaimėjimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Spėjama, kad Kremlius, siekdamas V. Putiną apsaugoti nuo nepatogių situacijų ir klausimų, pareiškė, kad jų prezidentas dėl kitų įsipareigojimų nedalyvaus Indonezijoje vyksiančiame G20 susitikime.
„Tai buvo valstybės vadovo sprendimas, atsižvelgiant į jo grafiką ir būtinybę, kad jis liktų Rusijos Federacijoje“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kitą dieną, kai buvo patvirtinta, kad lapkričio 15–16 dienomis Balyje vyksiančiame viršūnių susitikime Rusijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tikriausiai dar nepamiršta nejauki situacija, kai liepą vykusiame G20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime dauguma ten dalyvavusių kitų valstybių aukštų pareigūnų atsisakė fotografuotis su S. Lavrovu. Niekas negalėjo būti tikras, kad šį kartą taip nebūtų nutikę V. Putinui. Prieš vyksiantį susitikimą pasigirdo kalbos, kad dėl pasaulinės krizės ir karo Ukrainoje sukėlimo Rusiją visai reikėtų pašalinti iš G20.
Taigi, pasaulyje nebeliko Rusijos draugų, liko tik kelios valstybės, kurios skelbiasi, kad yra neutralios „kilusio konflikto atžvilgiu“.
Anot politologo Antono Šechovcovo, dabar „Maskva prarado daug tų šalininkų, kurie jos neišsižadėjo po 2014 metų ir keleivinio lėktuvo numušimo“.
„Rusijai liko tik du pagrindiniai neutralūs sąjungininkai – Kinija ir Indija. O Europoje nėra nė vienos didelės politinės jėgos, kuri atvirai remtų Rusiją. Prorusišką darbotvarkę Europoje gali propaguoti nebent įvairūs antisemitiniai marginaliniai judėjimai, kurie visada yra opozicijoje viskam, ką daro vyriausybė ir valdantysis elitas. Taip pat išlieka jėgų, kurios pasirengusios pakeisti savo požiūrį į Rusiją iš smerkiamo į neutralų ar net teigiamą ir visiškai atkurti visus verslo ryšius“, – pažymėjo A. Šechovcovas.
Komentuodamas prorusišką Vengrijos premjero Viktoro Orbano poziciją, jis teigė, jog „istoriškai taip susiklostė, kad Vengrija dideliuose Europos konfliktuose niekada nestodavo į teisingą istorijos pusę“, todėl „dabar mes matome tokį istorinį tęstinumą“.
Politologas taip pat mano, kad Rusija tiesiog turi V. Orbaną kompromituojančios medžiagos.
Pagal ELTOS ir užsienio agentūrų pranešimus parengė Neringa BUTKEVIČIŪTĖ
