ŽMONIJA PASIEKĖ AŠTUONIŲ MILIJARDŲ RIBĄ

Antradienį kažkur pasaulyje gimęs kūdikis taps 8-milijardiniu planetos žmogumi, sakoma Jungtinių Tautų prognozėse.

„Šis svarbus įvykis yra proga pasidžiaugti įvairove ir pažanga, kartu atsižvelgiant į bendrą žmonijos atsakomybę už planetą“, – sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pareiškime.

JT šį augimą sieja su žmogaus raida, nes žmonės gyvena ilgiau dėl to, kad pagerėjo visuomenės sveikata, mityba, asmens higiena ir medicina.

Tačiau didesnis gimstamumas, ypač skurdžiausiose pasaulio šalyse, kurių dauguma yra Užsachario Afrikoje, kelia pavojų jų vystymosi tikslams.

Kiek žmonių yra per daug?

Gyventojų skaičiaus augimas taip pat padidino ekonominės plėtros poveikį aplinkai.

Nors kai kas nerimauja, kad aštuoni milijardai žmonių yra per daug Žemės planetai, vis dėlto dauguma ekspertų teigia, kad didesnė problema yra perteklinis išteklių vartojimas tarp turtingiausių žmonių.

„Kai kas reiškia susirūpinimą, kad mūsų pasaulyje per daug žmonių, – sakė JT Populiacijos fondo vadovė Natalija Kanem. – Noriu aiškiai pasakyti, kad vien tik žmonių skaičius nėra priežastis baimintis“.

Rokfelerio universiteto Populiacijų laboratorijos darbuotojas Joelis Cohenas AFP sakė, kad klausimas, kiek žmonių Žemė gali išlaikyti, turi dvi puses: natūralias ribas ir žmogaus pasirinkimus.

Mūsų pasirinkimai lemia, kad žmonės sunaudoja daug daugiau biologinių išteklių, pavyzdžiui, miškų ir žemės, nei planeta gali kasmet atkurti. Pavyzdžiui, dėl pernelyg didelio iškastinio kuro vartojimo išmetama daugiau anglies dioksido, kuris lemia visuotinį atšilimą.

„Mes esame kvaili. Mums pritrūko įžvalgumo. Esame godūs. Nesinaudojame turima informacija. Štai kur slypi pasirinkimai ir problemos“, – sakė J. Cohenas. Tačiau jis atmeta mintį, kad žmonės yra planetos prakeiksmas, sakydamas, kad žmonėms reikėtų suteikti geresnes pasirinkimo galimybes.

Lėtėjantis augimas

Dabartinis gyventojų skaičius yra daugiau kaip tris kartus didesnis nei 1950 metais, kai pasaulyje gyveno 2,5 mlrd. žmonių.

Tačiau augimui pasiekus viršūnę septintojo dešimtmečio pradžioje, vėliau pasaulio gyventojų skaičiaus augimas labai sulėtėjo, AFP sakė JT Populiacijos fondo atstovė Rachel Snow.

Metinis prieaugis nuo 1962-1965 metais buvusio aukščiausio 2,1 proc. lygio sumažėjo iki mažiau nei 1 proc. 2020-aisiais. Dėl toliau mažėjančio gimstamumo iki 2050 metų šis rodiklis gali nukristi iki maždaug 0,5 proc.

JT prognozuoja, kad gyventojų skaičius ir toliau augs ir 2030 metais pasieks apie 8,5 mlrd. žmonių, 2050 metais – 9,7 mlrd., o 2080-aisiais pasieks aukščiausią tašką – apie 10,4 mlrd. žmonių.

Tačiau kitos organizacijos prognozuoja kitokius skaičius.

JAV įsikūręs Sveikatos rodiklių ir vertinimo institutas (IHME) 2020 metais atliktame tyrime apskaičiavo, kad pasaulio gyventojų skaičius pasieks maksimalų lygį 2064 metais, bet niekada nepasieks 10 mlrd. gyventojų, o 2100 metais žmonių sumažės iki 8,8 mlrd.

Juodoji mirtis

Nuo tada, kai daugiau nei prieš du milijonus metų Afrikoje atsirado pirmieji žmonės, pasaulio populiacija su trumpais pertrūkiais nuolat augo.

Mūsų protėviai buvo medžiotojai-rinkėjai, kurie, norėdami išlaikyti klajoklišką gyvenimo būdą, turėjo nedaug vaikų, palyginti su vėliau sėsliomis tapusiomis  populiacijomis.

Neolito epochoje, apie 10 000 m. pr. Kr., atsiradus žemdirbystei, įvyko pirmasis žinomas didelis gyventojų skaičiaus šuolis. Kartu su žemdirbyste atsirado sėslumas ir galimybė kaupti maistą, todėl gimstamumas labai išaugo.

Nuo maždaug šešių milijonų 10 000 metais pr. Kr. žmonių skaičius pasaulyje išaugo iki 100 mln. 2000 metais pr. Kr., o pirmajame mūsų eros amžiuje – iki 250 mln., nurodo Prancūzijos demografinių tyrimų institutas.

Dėl Juodosios mirties (buboninio maro pandemijos) žmonių populiacija 1300-1400 metais sumažėjo nuo 429 iki 374 milijonų.

Kiti įvykiai, pavyzdžiui, Justiniano maras, du šimtmečius 541-767 metais siautęs Viduržemio jūros regione, taip pat ankstyvųjų viduramžių karai Vakarų Europoje irgi lėmė laikinus žmonių skaičiaus Žemėje sumažėjimus.

19 amžiuje gyventojų skaičius ėmė sparčiai augti, daugiausia dėl šiuolaikinės medicinos plėtros ir žemės ūkio industrializacijos, kuri padidino pasaulines maisto atsargas. Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius šoktelėjo aštuonis kartus – nuo maždaug vieno milijardo iki aštuonių milijardų.

Labai svarbus buvo vakcinų atsiradimas, ypač skiepai nuo raupų, padėję įveikti vieną didžiausių žmonių „žudikų“ istorijoje.

Živilė Aleškaitienė (AFP)