2022/12/03

 

MIŠKININKAMS TARNAVUSI VAIDEGINĖ TEBEGYVUOJA

Vaideginės gyventojai Skaidrius Gudas ir Jolita Vilimaitė-Gudienė. Autorės nuotrauka

Vaideginė – viensėdis Noriūnų seniūnijoje, Palėvenės parapijoje, 3 kilometrai į pietvakarius nuo Kupiškio, kairiajame Lėvens krante. Gretimi kaimai: Žvėriai, Buivėnai, Noriūnai.
Seniūnijos pateiktais duomenimis, šiuo metu viensėdis gyvenamas, neapleistas.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Vartydama „Kupiškėnų enciklopediją“ sužinojau, kad Kupiškio rajone buvo dvi vietovės vadinamos Vaidegine. Toks kaimas, dar vadintas Vaidagine, Vaidaginiais, buvo Alizavos seniūnijoje, Salamiesčio parapijoje, netoli Buožių ir Urnėniškio.
Tas kaimas, nors ir gausiai anksčiau apgyvendintas, 1970 metais jau nebeturėjo nė vieno gyventojo. Matyt, taip atsitiko po melioracijos.
Kita Vaideginė, viensėdis Noriūnų seniūnijoje, turėjo ne tokias gilias istorines šaknis, bet išliko iki šių dienų.

Perėmė iš urėdijos

Šiandien čia, vaizdingoje vietoje ant Lėvens kranto, gyvena Skaidriaus Gudo šeima. Sodybos šeimininkas maloniai sutiko pasikalbėti.
„Šią sodybą iš tuometinės Kupiškio urėdijos įsigijau apie 1998 metus. Anuomet čia buvo Vaideginės miško eiguva. Vaideginės miškas dar vadinamas Kiškio mišku.
Pasakojama, kad šiose apylinkėse prieškario laikais gyveno vieno Lietuvos departamento aukštas valdininkas, kurio pavardė buvo Kiškis. Tad ir mišką imta vadinti jo vardu.
Aš pats esu užaugęs pas senelius Petrą ir Feliciją Zolubus Kuosėnų kaime. Seneliai jau mirę. Iš pradžių savo šeimyninį gyvenimą ten ir kūriau. Dirbau tuometinėje Vėžionių žemės ūkio bendrovėje tekintoju. Jai pradėjus irti dairiausi kitos darbovietės. Kai tuometinė miškų ūkio įmonė pasiūlė darbą ir suteikė gyvenamąjį plotą šioje sodyboje, taip atsidūriau Vaideginėje.Tuometinis urėdas Morkūnas buvo įsteigęs Vaideginės valstybiniame miške medelyną. Teko padirbėti ir miško darbininku“, – pasakojo apie save pašnekovas.

Jis sakė, kad sodyba statyta 1928 metais, kad joje daug metų gyveno eigulys Petras Virbickas su šeima. Ar ši sodyba statyta prieškario metais miškus tvarkiusios įstaigos reikmėms, ar buvo kokio nors žmogaus nuosavybė, nežino. Apie tai gal galėtų papasakoti buvusio eigulio dukra Zosė Dūdienė, gyvenanti Noriūnuose.
Vaideginės viensėdis yra Lėvens kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. S. Gudas teigė, kad dėl to apribota statyba. Labai keisti sodybos apstatymo negali. Šiek tiek rekonstravo, padidino namą.

Autentiškiausias yra klojimas. Skandinaviško tipo pirtelę pasistatė ant senų jos pamatų.
Buvo didelis sodas. Dabar jo pusė belikusi. Visas sodybos sklypas apie 1,5 ha. Taigi vasarą yra darbo šienaujant, tvarkant aplinką.
Paklausus, ar per pavasario potvynius sodybos neapsemia vanduo, jos šeimininkas patikino, kad neteko to patirti. Ties sodyba status Lėvens krantas. Tik toliau už namo pieva būna užtvindyta.
Gudai anksčiau gyveno ūkiškai. Laikė gyvulių. Sakė, kad dabar nebeapsimoka to daryti.

Jie jau ketveri metai važinėja darbuotis į Norvegiją, į žuvies fabrikus. Pastebi, kad kai kurie lietuviški maisto produktai brangesni už norvegiškus, o algos toli gražu tiek nedidėja.
„Miškų ūkyje dirbau dvidešimt metų. Su žmona Jolita pastaruosius ketverius metus gyvename ir Norvegijoje, ir Lietuvoje. Keli mėnesiai ten, keli čia.
Kol turime sveikatos, toks gyvenimo būdas mums patinka. Patys galime pasirinkti atostogų laiką. Dukra mokosi Kupiškyje. Sodyba mums išvykus nelieka be priežiūros. Turime, kas ją nuolat pasižiūri“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo žmona Jolita pridūrė, kad gal paprasčiau būtų gyventi bute ir nesukti galvos dėl sodybos išlaikymo, tvarkymo, bet čia gera gamtoje. Tikras malonumas vasarą ryte išėjus į lauką kavos išgerti.
Visais metų laikais sodyboje gražu. Gal šiek tiek nykiau būna žiemą, ypač jei nedaug sniego. Čia jie nesijaučia lyg būtų dideliame užkampyje. Čia pat už gero kilometro Noriūnai. Jei prisninga, kelią nuvalo seniūnija. Bet gilių žiemų jau beveik nebepasitaiko.

Eigulio dukros prisiminimai

Iš Vaideginės patraukėme į Noriūnus. S. Gudas telefonu sutarė, kad pasikalbėsime su buvusio eigulio dukra.
Z. Dūdienė (Virbickaitė) patvirtino, kad jos tėvas P. Virbickas buvo eigulys. Vaideginėje ji gimė ir užaugo. Jos tėvų šeimoje buvo šeši vaikai. Mama Birutė Virbickienė (Pečiulytė) į šitą kraštą buvo atitekėjusi nuo Vabalninko. Ji šeimininkavo namuose. Sužiūrėti tokią didelę šeimą buvo nelengva.

Apie gimtąją Vaideginę papasakojo noriūnietė Zosė Dūdienė. Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotraukos

„Kiek pamenu, mūsų sodyba visą laiką priklausė Miškų ūkiui. Ar ji ir pastatyta tiems tikslams, negaliu pasakyti. Mano seneliai, tėvo tėvai, gyveno netoliese. Jų sodyba buvo giliau miške.
Kelias pakalnėje į Noriūnus buvo nutiestas tarybiniais laikais. Senasis kelias ėjo aukštyn į kalną Žvėrių kaimo link. Ir dabar ten yra tas kelias.
Lėvens vanduo per pavasario polaidžius pakildavo iki pat kalniuko viršaus, bet į sodybą neišsiliedavo.

Aplinkui plytėjo šienaujamos pievos – ir vienoje, ir kitoje Lėvens upės pusėje. Čia gal buvo penki sklypai maždaug po 2 hektarus. Visi miškų ūkio vadovai juos turėjo. Sodindavo ir bulvių, daržus. Už miško buvo urėdijos medelynas.

Kai mama mirė, mes, vaikai, jau visi gyvenome savarankiškai. Kas Kupiškyje, kas Subačiuje, Antašavoje ar Panevėžyje. Aš Noriūnuose, arčiausiai gimtųjų vietų.
Likęs vienas tėvas dar kelerius metus šeimininkavo Vaideginėje, o vėliau persikėlė pas mane į Noriūnus. Taigi namai kurį laiką buvo tušti. Pasitaikydavo visokių niekdarių. Ne kartą teko langus užkalti.

Po tėvo mirties urėdija pirmiausia mums pasiūlė išsipirkti sodybą. Tik niekas nei iš vaikų, nei iš anūkų nebepanoro ten kurtis. Atmintyje dar buvo likę vaizdai, kai sniegingomis žiemomis tekdavo per pusnis iki pažastų bristi į darbą. Žinoma, pravalydavo keliuką kartais traktoriais, bet tai būdavo trumpalaikis patogumas, iki kito snygio.

Dabar likome keturios seserys. Broliai mirę. Nė vienas iš vaikų ar anūkų miškininko profesijos nepasirinko. Eigulys Subačiuje buvo tėvo brolis Jonas Virbickas“, – papasakojo apie save ir Vaideginę Z. Dūdienė.
Tikėjausi, kad pašnekovė senuose albumuose ras vaikystės ar jaunystės laikų nuotraukų iš Vaideginės. Deja, nepavyko. Moteris sakė, kad gal pas kažkurią seserį tokių nuotraukų ir būtų.

Iš archyvų
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas rašo, kad Vaideginės viensėdis susiformavo buvusiose Noriūnų dvaro valdose. Jau 1856 metais dvaro valdų plane yra pažymėtas siauras Vaideginės paupio pievų ir ariamosios žemės ruožas. XX a. pradžioje čia būta dvaro miško sargo ariamosios žemės.
1923 metų vietovių surašyme Vaideginė dar neminima.
1959 metais čia gyveno 8 žmonės, 1970 m. – 5, 1979 m. – 3, 1989 m. – 1, 2001 m. – 3 žmonės.
1935 metais minimi šie vietovardžiai: Vaideginės miškas, duobelė (pieva), Duobelė (upelis).

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video