PRIE DIDŽĖJAUS PULTO – KAIP ŽUVIS VANDENYJE

Titą Bakaną, ko gero, daug kas pažįsta ne tik kaip Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinį, bet ir kaip Kupiškio jaunimo centro didžėjų. Prie pulto atsistojęs Titas mėgaujasi tuo, ką daro. Dar tiksliai neapsisprendęs, kokią rinksis specialybę, bet neabejoja, kad muzika visada bus šalia.

Jurga BANIONIENĖ

Greitai pritapo

Pasikalbėti su Titu susitikome Kupiškio jaunimo centre, į kurį jis dažnai atskuba po pamokų. Vyko pasiruošimas „Talentų šou“, kurį įgarsino gimnazistas.

Pašnekovas Jaunimo centro bendruomenės nariu tapo prieš porą metų. Sulaukęs pasiūlymo vykti į jaunimo festivalį, mielai sutiko, kelionės metu artimiau susipažino su kitais centro lankytojais.

„Kai atėjau, pamačiau, kad yra aparatūra. Norėjau tobulėti, nes jau prieš tai buvau bandęs didžėjauti. Vis dažniau stodavau prie didžėjaus pulto, parodydavau ir kitiems, kam tai buvo įdomu. Greitai įsiliejau į Jaunimo centro lankytojų gretas, čia mane draugiškai priėmė, pradėjau vesti diskotekas, tai darau ir dabar, taip pat įgarsinu įvairius renginius“, – kalbėjo T. Bakanas.  

Jaunimo centre didžėjauja ne jis vienas. Tuo susidomėjo ir draugai – Fausta Balčiūnaitė, Arnas Tamošiūnas, Kristupas Tubius ir Emilis Jankauskas. Titas džiaugėsi, kad pavyko užkrėsti ir kitus.

Jis gerai atsiliepė apie visą Kupiškio jaunimo centro bendruomenę – tapo puikia komanda, visi palaiko draugiškus santykius.

Klausa, greita reakcija ir ryšys su publika

T. Bakanas prisiminė, kad iš arčiau su didžėjavimu susipažino dalyvaudamas vienoje didžėjų stovykloje Ignalinoje. Ten ne tik pavyko pasisemti šios veiklos patirties, bet ir pelnyti pirmą vietą.

„Muzika man patinka nuo mažens, jos visada klausydavau. O kai supratau, kas yra didžėjavimas, ėmiau vis aktyviau tuo domėtis. Pačius pagrindus parodė tuo užsiimantys draugai, išmokau, tada informacijos pradėjau ieškoti internete, gilintis“, – pasakojo Titas.

Pirmą kartą prie didžėjaus pulto jis atsistojo turbūt vienuolikos metų.

Nežinančiam, koks yra didžėjaus darbas, gali atrodyti, kad jis labai paprastas. Anot Tito, taip tikrai nėra. „Pirmiausia, didžėjus privalo turėti labai gerą klausą, nes didžėjavimas yra dviejų dainų sujungimas vienu metu. Tai darydamas turi girdėti vadinamąjį bitą, keisti aukštus, vidutinius, žemus dažnius, juos suvienodinti, kad būtų vienodas tempas“, –aiškino jis.   

Ne tik klausa, pasak Tito, svarbu, dar reikia ir greitos reakcijos, taip pat gebėjimo jausti publiką, mokėti su ja bendrauti. Jis mano, kad užmegzti kontaktą su žmonėmis, kuriems groja, gerai sekasi. „Aš pats daug klausausi tokios muzikos, kuri patinka ir kitiems bendraamžiams. Dėl to jie laukia, kad gročiau, jiems patinka, kokią muziką leidžiu. Sulaukęs konkrečių pageidavimų, visada tai pagroju“, – sakė didžėjus.

Paklaustas, kokios muzikos klauso šiuolaikinis jaunimas, jis teigė, jog dabar populiari technomuzika, taip pat ir lietuviška. Titas labiausiai mėgsta įvairią muziką, atsižvelgiant į nuotaiką, bet techomuzika vis dėlto mėgstamiausias jo stilius.

T. Bakanas domisi kitų didžėjų darbu, ypač iš užsienio, informaciją apie juos stebi internete, žiūri videomedžiagą „Youtube“ kanale.

Prisipažino, kad ir ateityje norėtų tęsti savo muzikinę veiklą. „Norėčiau, kad tai būtų hobis, už kurį galėčiau gauti ir pinigus. Nes tikrai yra didžėjų paklausa. Jau turėjau kelis pasiūlymus važiuoti didžėjauti į šventes, bet dar nebandžiau“, – šypsojosi penkiolikmetis vaikinas.

Sportas arba ūkis

Antroje L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos klasėje besimokantis T. Bakanas sakė, kad jam čia patinka. Prieš tai mokėsi Skapiškyje. Turi daug draugų, puikiai sutaria ir su bendraamžiais, ir su mokytojais, nes yra komunikabilus žmogus. 

Titas teigė, kad užklasinė veikla mokslams kartais truputį trukdo, be to, kai kada ir pritingi. Tačiau kai reikia – susiima. Mokykloje jam labiausiai patinka chemija. Jau susimąsto ir apie būsimą specialybę. Svajoja tapti sporto treneriu, nes dešimt metų aktyviai žaidė futbolą. Antras planas – perimti tėčio ūkį. Senokai jam ūkio darbuose padeda. „Bet kaip bebus, didžėjavimo nenorėčiau užmiršti, tai būtų kaip mano hobis, kartu ir antra veikla. Lietuvoje rengiami profesionalūs didžėjai. Esu girdėjęs apie įgarsintojų ir didžėjų specialybę. Jie iš to laisvai gali pragyventi. Gal ir norėčiau to mokytis“, – svarstė jis.

Tito šeimoje daug miškininkų – tėtis, senelis, dėdė. Pratęsti šios tradicijos bent kol kas jis neplanuoja. Nors miške tenka dažnai būti, labiau nei gamtos ramybės reikia žmonių, veiksmo.

Didelę Tito gyvenimo dalį užima sportas. Daug metų mokydamasis Skapiškyje sėkmingai žaidė futbolą. Dabar jau žaidžia su vyresniais sportininkais seniūnijų žaidynėse. Taip pat antri metai domisi tinkliniu, lankosi sporto salėje ir kilnoja svarmenis. Tačiau tai daro dėl savęs, kad įgautų formą, varžytis ir siekti sportinių aukštumų šiame jėgos sporte neketina.

Aktyvus ir viską išbandyti norintis Titas yra mėginęs ir žongliruoti ugnimi. Bet ši veikla nepatiko. Pasak jo, reikia pamėginti, bet nebūtina į viską plačiai gilintis.

Mažesnis brolis Pijus seka vyresnėlio pėdomis. Ir futbolą žaidžia, ir kitokiu sportu domisi, tik didžėjavimo dar neišbandė, nes nesilanko Kupiškio jaunimo centre. „Bet jei pamatys, tikrai įsitrauks į šią veiklą“, – sakė Titas.