Rusų mobilizacija, pseodoreferendumas Ukrainoje ir okupuotų regionų aneksija, naftos vamzdžių sprogimai Baltijos jūroje – tai šios savaitės pasaulio įvykių akcentai, kurių pagrindinė blogio ašis – Rusija su savo neprognozuojama valdžia.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina pateiks oficialią paraišką dėl narystės NATO pagreitinta tvarka. „De facto mes jau esame NATO nariai. De facto jau įrodėme, kad atitinkame Šiaurės Atlanto aljanso standartus“, – tviteryje jo žodžius citavo „Kyiv Independent“. – Šiandien Ukraina prašo tai padaryti de jure. Pagreitinta tvarka“.Savo kalboje V. Zelenskis teigė, kad Ukraina yra pasirengusi taikos deryboms su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentu.
V. Zelenskio vaizdo kreipimasis paskelbtas po to, kai Maskvoje įvyko ceremonija, per kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos regionų aneksiją.
Kazachstanas ir Sakartvelas jau dūsta nuo dešimčių tūkstančių pabėgėlių vyrų iš Rusijos, todėl tik laiko klausimas, kada sienos bus užvertos.
Rusijos Kaliningrado sritis Lietuvos pašonėje tikras šalies valdžios skausmas. Teigiama, kad Kaliningrade gyvena apie 30 tūkstančių lietuviškų šaknų turinčių gyventojų, kurių dalis gali „prisiminti“ esantys lietuviai ir prašytis prieglobsčio Lietuvoje. Iki ketvirtadienio į tokius prieglobsčio prašytojus Lietuvos valdžia žiūrėjo labai įtariai teigdama, kad nuo karo pradžios pasikeisti rusišką pasą į lietuvišką buvo pakankamai laiko, o suskubta tik dabar todėl, kad karas iš televizoriaus pamažu persikelia į kiekvienus namus. Žmonių pažiūros negali pasikeisti taip greitai, todėl įžvelgiamas vadinamosios Penktosios kolonos pavojus.
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas buvo kategoriškai prieš tokius prieglobsčio prašytojus, bet išaušus penktadieniui viskas pasikeitė. Vidaus reikalų ministerija nusprendė suteikti galimybę patekti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems lietuvišką kilmę patvirtinantį dokumentą. „Kilmė labai paprastai įrodoma, beveik visi turi lietuvių kilmės pažymėjimus, išduotus konsulinių tarnybų, arba teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pažymėjimus“, – teigė Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Pirmadienį Prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba – signalas, kad į pastaruosius įvykius reaguojama labai rimtai. Karas iš Ukrainos pamažu persikelia į Europą. Tokias mintis viešai jau išsako ir Europos Sąjungos didžiųjų valstybių politikai, kai Baltijos jūroje nugriaudėjo net 4 sprogimai svarbioje dujotiekio „Nord stream“ trasoje. Visi puikiai suvokia, kieno tai darbas, nors įrodymų gal ir nesuras.
Kitas svarbus klausimas – branduolinio karo grėsmė. Blefuoja ar neblefuoja Putinas – jau niekam nesvarbu. Pamažu retėjančios jo gerbėjų gretos rodo, kad beprotystė ribų neturi, ir net skelbdamas draugystę su Rusija negali būti tikras, kad branduolinis grybas neatslinks ant tavo šalies.
Jeigu dar kas galvojo, kad su Rusija galimos derybos, tai po penktadienio Putino pareiškimo, šią mintį turėtų palaidoti. Kaip gali krauju paskandintos Ukrainos gyventojai savanoriškai prašytis būti valdomi žudiko?
Visas pasaulis atsisako pripažinti šio farso rezultatus, bet rusams tai nė motais – tikslas svarbiau už priemones. „Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažįsta ir niekuomet nepripažins šių fiktyvių referendumų teisėtumo ir jų rezultatų, Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijų aneksijos“, – teigiama A. Blinkeno pranešime ir priduriama, kad šis Maskvos surengtas „spektaklis“ yra „neteisėtas ir pažeidžia tarptautinę teisę“.
Rusijos saulės į Ukrainą parvežti į Maskvą nuvykę statytiniai niekada nesijaus saugūs, nes ukrainiečiai – ne lietuviai, kurie niekaip negali priveikti vienos veikėjos, vis skraidančios Rytų kryptimi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos žmones sukilti prieš Vladimirą Putiną ir sustabdyti karą.
„Kad tai sustabdytumėte, turite Rusijoje sustabdyti šį vieną žmogų, norintį karo labiau nei gyvenimo“, – vaizdo žinutėje sakė V. Zelenskis.
Ar rusai labiau nori gyvenimo nei mirties, pamatysime netrukus. Vis dėlto žiūrint į minias Raudonojoje aikštėje, atrodo, kad kraujo spalva jiems labiau patinka. Čia tik belieka prisiminti vieno politikos apžvalgininko pasakytą frazę, kad rusų tauta dar negimė.
Pasak Ukrainos prezidento V. Zelenskio, Ukrainoje žuvo 58 tūkst. rusų. Daugelis Rusijos kareivių bus išsiųsti į mūšį be skiriamųjų ženklų ar dokumentų, kad jų nebūtų galima atpažinti, todėl V. Zelenskis patarė pašauktiesiems išsitatuiruoti savo vardus, kad jų kūnai galėtų būti grąžinti artimiesiems.
Pagal Lietuvos ir užsienio agentūrų pranešimus parengė Neringa BUTKEVIČIŪTĖ