Lietuva gali didžiuotis turėdama ypatingą styginį liaudies muzikos instrumentą – kankles. Jos – lietuvių tautinis simbolis. Nemažą būrelį jaunųjų kanklininkių yra išugdžiusi ir Kupiškio meno mokykla. Džiugu, kad dar atsiranda vaikų, kurie susidomi šiuo unikaliu, nors įnoringu muzikos instrumentu. Ir jiems puikiai sekasi. Urtė Pelenytė – viena tokių vaikų.
Jurga BANIONIENĖ
Savitas instrumentas
Pasikalbėti su ja susitikome Kupiškio meno mokykloje, į kurią mergaitė po pamokų atskuba keturis kartus per savaitę. Jau šeštus metus.
Urtė mokytis Meno mokykloje labai norėjo pati. „Pamenu, darželyje vyko toks renginys, buvo pristatyti įvairūs muzikos instrumentai. Man labai patiko, kai trys mergaitės grojo kanklėmis, nematytas instrumentas, kitoks garsas“, – kalbėjo pašnekovė.
Iki šiol prisimena, kai pirmą kartą būdama pirmokė peržengė Kupiškio meno mokyklos slenkstį. Įspūdis buvo geras, tad nutarė čia mokytis. Pradžioje dar gerai nežinojo, kokį instrumentą rinksis, dvejojo tarp pianino ir kanklių, vis dėlto pasirinko pastarąsias.
„Pianiną labai dažnai girdžiu, norėjosi kažko naujo, kitokio“, – teigė ji.
Svarbiausia – nuoseklus darbas
Groti kanklėmis Urtei iškart patiko. Pirma jos mokytoja buvo Danutė Boverienė. Pašnekovė ją iki šiol prisimena kaip labai gerą, švelnią. Urtei iš atminties dar neišsitrynė ir pirmas pasirodymas Meno mokyklos salėje. „Grojau per koncertą, nelabai pavyko, pasimečiau kūrinio viduryje, mokytoja mane iš salės pasiėmė“, – šypsojosi jaunoji kanklininkė.
Ilgainiui draugystė su šiuo liaudies muzikos instrumentu vis tvirtėjo. Šiuo metu Urtė groti mokosi pas mokytoją Loretą Venslavičienę. Ją apibūdino kaip labai linksmą, charizmatišką.
Anot U. Pelenytės, kiekvienas gali išmokti groti kanklėmis, tik svarbu nuosekliai ir atkakliai dirbti, viską atlikti stropiai ir dažnai repetuoti. Pati prie kanklių prisėda beveik kiekvieną dieną. Dar groja ir pianinu. Mergaitė džiaugėsi, kad šis instrumentas jai taip pat paklūsta. Vis dėlto labiau patinka groti kanklėmis, kodėl – sunku atsakyti. Jau šeštus metus jomis grojanti Urtė tikino, kad niekada nesigailėjo pasirinkusi būtent šį muzikos instrumentą. Labiausiai jai patinka atlikti greito tempo, nuotaikingus kūrinius.
Įvairiuosiuose konkursuose laurus skinanti Kupiškio meno mokyklos auklėtinė teigė, kad pasirodymai sukelia nemažai jaudulio, kartais ir rankos grojant ima drebėti, bet stengiasi nusiraminti sau įteigdama, kad viskas bus gerai. „Mokytoja pataria jaustis taip, lyg gročiau namuose, taip stengiuosi ir daryti“, – tvirtino pašnekovė.
U. Pelenytės namuose muzika skamba tikrai dažnai. Labiausiai jos grojančios mėgsta klausytis mama.
Nuobodžiauti tiesiog nemoka
Be Kupiškio meno mokyklos, Urtė dar lanko linijinius šokius Povilo Matulionio progimnazijoje, žavisi sportu, tačiau jam dėl įtemptos darbotvarkės laiko nebelieka. „Man patinka judėti, daug ką veikti, negalėčiau tiesiog nieko nedaryti. Žinoma, kartais pavargstu, nes po pamokų ir Meno mokyklos namo grįžtu tik apie penktą, šeštą valandą“, – kalbėjo mergaitė.
Šeštos klasės mokinė Urtė džiaugėsi, kad mokslai sekasi gerai. Viena mėgstamiausių pamokų – kūno kultūra, patinka ir dailė, gamta, istorija. „Baigusi mokyklą, norėčiau tapti muzikos mokytoja, nes man labai patinka muzika. Norėčiau vaikus mokyti muzikos Meno mokykloje“, – svajonę atskleidė U. Pelenytė.
Išsiskyrė muzikalumu
Kanklių mokytoja ekspertė L. Venslavičienė Urtę pradėjo mokyti, kai ji buvo trečios klasės mokinė. „Iškart pastebėjau jos muzikalumą, įsijautimą į kiekvieną muzikinį kūrinį, norą groti. Urtė labai draugiška, atsakinga, nuoširdi mergaitė, į kiekvieną pamoką ateina su šypsena ir nusiteikusi groti – tikras malonumas ir džiaugsmas man, kaip pedagogei. Esu dėkinga visai Kupiškio meno mokyklos bendruomenei, mamai už didžiulį palaikymą ir Urtės skatinimą, nes geriausi rezultatai pasiekiami, kai mokykla, pedagogas, mokinys ir mokinio šeima bendradarbiauja ir turi išsikėlę bendrus ugdymo tikslus.
Kiekvieno mokytojo tikslas – matyti savo mokinį, norintį groti, jausmingai perduoti žinutę klausytojui ir pačiam pajusti malonumą, atliekant muzikinį kūrinį, nes bendrų tikslų kontekste svarbiausia yra vaiko tobulėjimas, tiesos, gėrio, grožio vertybių ugdymas“, – pabrėžė L. Venslavičienė.
Laimėjimai – ir didžiulis paskatinimas
Urtė yra įvairių konkursų laureatė, ypač sėkmingi jai buvo 2021 metai. Mergaitė laimėjo pirmą vietą VIII tarptautiniame meninės raiškos mokinių konkurse „Iš močiutės skrynios“, buvo pirma II respublikiniame I–IV klasių kanklininkų konkurse „Dainuojančios kanklės 2021“. Respublikiniame kanklininkų festivalyje-konkurse „Duetai 2021“ Anykščiuose pelnė antrą vietą, sėkmė lydėjo ir per II tarptautinį jaunųjų atlikėjų konkursą „Laudate pueri“, kur tapo ne tik antros vietos laureate, bet ir pelnė nominaciją už sakralinio kūrinio atlikimą, taip pat ji buvo antra II respublikiniame Antano Žemaičio jaunųjų kanklininkų ir birbynininkų konkurse šiais metais. Dalyvauta ir tarptautiniuose nuotoliniuose konkursuose, kurie vyko Ispanijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Urtė įvertinta I–II laipsnio diplomais.
„Visi laimėjimai svarbūs, tai įdėto darbo rezultatas ir didžiulis paskatinimas, socialinis pripažinimas ir kartu motyvacija toliau mokytis. Šiuo metu intensyviai ruošiamės dalyvauti XV nacionalinio Jono Švedo konkurso atrankiniame ture“, – pasakojo jos mokytoja.
Kanklės – Lietuvos tradicija
Pasak kanklių mokytojos ekspertės L. Venslavičienės, kanklės yra stipriausias XIX–XXI a. lietuvių tautinis simbolis. Po Antrojo pasaulinio karo kanklėmis pradėta mokyti groti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jos tapo orkestro, ansamblio ir solo instrumentais. Repertuarą kuria profesionalūs kompozitoriai, gerai pažįstantys kanklių ir kankliavimo specifiką, pritaikydami šiuolaikinės muzikos naujoves. Repertuarą sudaro ir kūriniai, parašyti kitiems instrumentams, profesionalūs atlikėjai reprezentuoja šį instrumentą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Kanklės – ypatingas instrumentas, tai Lietuvos žmonių istorija, tradicija. Kiekvienas turėtume džiaugtis išlaikę tautinį instrumentą, nes daugelis Vakarų Europos šalių gailisi praradę savo tautiškumo simbolius. Mokymas groti koncertinėmis kanklėmis vyksta atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualumą, prigimtinius gebėjimus. Ypatingai skatinamas kūrybiškumas ir saviraiška. Kiekvienas pedagogas savo kasdieninėje veikloje bendrauja su mokiniais, kurie pasižymi labai skirtingais muzikiniais gebėjimais. Šie gebėjimai dalinai nulemia tolimesnius vaiko siekius ir poreikius, kaip toliau mokytis muzikos“, – akcentavo pašnekovė.
