Praėjusį šeštadienį dabartiniai ir buvę gindviliečiai rinkosi į šventę – kaimo kryžiaus 140 metų jubiliejų. Kartu tai buvo išties puiki proga susitikti, tarpusavyje pabendrauti, pasidžiaugti vieniems kitais ir nuveiktais darbais. O jų išties daug. Darni bendruomenė gali būti puikiu pavyzdžiu.
Jurga BANIONIENĖ
Plačiau apie idėją surengti šią šventę papasakojo Gindvilių kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Talačkienė. Pasak jos, per steigiamąjį susirinkimą, prieš porą metų, iš kaimo gyventojos Vaclovos Puronienės gavo išlaikytą kaimo vėliavą. Ji pasiūta prieš 30 metų specialiai kaimo susitikimui. Jau tada ėmė kirbėti mintis, kad reikia surengti šventę, susirinkti, pabendrauti.
Tačiau artėjo graži sukaktis – kaimo kryžiaus 140 metų jubiliejus, tad nutarta palaukti ir šia intencija suorganizuoti renginį.
Jei ne kaimo žmonių iniciatyva ir užsispyrimas, kryžiaus galėjo ir nelikti. Anot V. Talačkienės, vykdant kelio Jutkonys–Skapiškis atkarpos remonto darbus, buvo numatyta kryžių pašalinti.
„Jis nebuvo įtrauktas į jokius registrus, turėjo būti visiškai nukeltas. Aš manau, kad kaime kryžius – bene svarbiausias dalykas. Tai, kas liko iš kaimo, kuris anksčiau buvo tikrai didelis, daug vienkiemių. Būtent prie kryžiaus buvo ta vieta, kur visi melsdavosi, ypatingai vyresni žmonės tikrai atsimena, kaip prie jo rožančių kalbėdavo, jis atliko savo funkciją, tai kaip kaimo simbolis. Negalėjome to leisti, tiesiog privalėjome kaimo kryžių išsaugoti. Laikinai priglaudėme jį pas vieną bendruomenės narį, suvirinome, sutvarkėme ir pastatėme į kitą vietą, nes toje pačioje palikti nebuvo įmanoma. Dabar jis ant kalnelio, priešais kaimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Jurgos Banionienės nuotraukos
Plačiau skaitykite rugpjūčio 18 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)