Kuo jau kuo, bet vandens telkinių gausa skųstis negalime. Turime ir ketvirtą pagal dydį šalyje dirbtinį vandens telkinį – marias, ir Pyragių ežerėlį. Mieste dar yra Kalkynas.
Rajone nestinga ir kitų vietų, kur galima pasipliuškenti.
Prie marių Aukštupėnų poilsiavietėje, kiek tenka lankytis, ypač savaitgaliais, paplūdimys dažniausiai būna nugultas kitų miestų gyventojų – panevėžiečių, biržiečių, dar iš toliau atvykusių žmonių. Jie stebisi, kad čia visokiausių pramogų netrūksta, yra ką nuveikti, į ką pasižiūrėti.
Pyragiai visada, turbūt, buvo Kraštiečių mikrorajono gyventojų pamėgta vieta, jiems čia arčiau, patogiau.
O štai Kalkynu žmonės skundžiasi. Paplūdimys yra, smėlio papilta, bet toli nepaplauksi – tuoj žolės, nors jis valytas, pakrantės tvarkytos.
Šis paplūdimys nėra oficialus – vandens tyrimai čia neatliekami, pakrantės nestebi jų prižiūrėtojai. Taigi apie juos.
Seniau visi buvome įpratę, kad prie marių, ežerėlio dirba ir besimaudančių poilsiautojų saugumu rūpinasi gelbėtojai.
Dabar vietoje jų atsirado pakrantės prižiūrėtojai. Jų darbas – šiukšles surinkti, dūmą užtraukusį ar alaus butelį užsiversti sumaniusį žmogelį sudrausminti.
Bet nutikus nelaimei vandenyje, pasirodo, į gelbėjimo valtį jie nešoks ir į pagalbą skubėti negalės. Mat yra ne profesionalai.
Pakrantės prižiūrėtojų užduotis yra iškart rinkti pagalbos numerį 112 ir tikėtis, kad tai daryti apmokytieji spės laiku.
Valdininkų aiškinimu, gelbėtojų mėgėjų nėra, šį darbą gali atlikti tik profesionalai arba ugniagesiai gelbėtojai.
Taigi viskas priklauso nuo finansų. Paruošti gelbėtojus profesionalus kainuoja, be to, jų darbas – tik per vasarą, žiemą nėra jiems ką pasiūlyti. Peršasi išvada, kad už savo saugumą prie vandens esi atsakingas tik pats.
Gerai, jei pakrantės prižiūrėtojai, beje, aprūpinti gelbėjimo ratais, virvėmis, sureaguos ir sugebės juos numesti…
Žinoma, mūsų vandens telkiniai, ne Baltijos jūra, bet stebint, kaip neatsakingai pajūryje elgiasi patys gyventojai, ramiau tikrai nėra.
Po tragiškų nelaimių Palangos valdžia paskelbė nulinę toleranciją ignoruojantiems gelbėtojų įspėjimus.
Jei nepaisydami jų poilsiautojai nuspręs pasipliuškenti Baltijos bangose, kai yra iškelta raudona vėliava ar ten, kur tai daryti draudžiama, jiems gresia piniginė bauda.
Kad nesijaučia saugiai, tvirtino ir prie Pyragių ežero sutikti kupiškėnai. Pasak jų, šis paplūdimys vasaros savaitgaliais virsta išgertuvių vieta.
Įkaušę jaunuoliai drąsos pilni, nevengia ir nuo tilto į ežerą šokinėti, ir poilsiautojams ramybę drumsčia. Iki nelaimės labai nedaug tetrūksta.
Žinoma, jei žmonės, laiką leidžiantys paplūdimiuose, patys nesijaus atsakingi už save, jokie gelbėtojai nepadės, prie kiekvieno besimaudančio žmogaus jo nepastatysi, tačiau tenka pripažinti, kad viešose miesto maudyklose žmonių saugumas nėra užtikrintas.
Didelis dėmesys skiriamas plėtojant infrastruktūrą, ypač prie marių. Viena poilsiautoja Aukštupėnų poilsiavietės paplūdimį europietiškai įrengtu pavadino, o apie saugumą negalvojama.
Taigi skęsti čia draudžiama. Kaip sakoma, gerai, kol gerai. Pastaruoju metu apie nelaimes vandenyje negirdėjome, bet, neduok Dieve, jei taip nutiktų…Ar to reikia, kad būtų imtasi pokyčių?
