Kupiškio meno mokyklos dailės skyrius birželio pradžioje atsisveikino su savo absolventais. Tarp jų – ir šešiolikmetė Austėja Kaminskaitė. Meno pasaulis jai visada buvo artimas: Austėja ne tik piešia, bet ir dainuoja, groja keliais muzikos instrumentais. Dar ji labai mėgsta gamtą.
Apie tai, kas artima, kas džiugina, kaip gyvena, su ja ir pasikalbėjome.
Jurga BANIONIENĖ
Žemės vaikas
Austėja Kupiškio meno mokyklos dailės skyrių pradėjo lankyti nuo pirmos klasės, tik pradėjusi eiti į mokyklą. Metus pasimokiusi, nutarė gilintis į muziką, trejus metus grojo akordeonu, vienerius – pianinu. Bet paskui vėl grįžo prie dailės.
„Tiesiog buvo toks laikas, kai norėjau visko išbandyti kuo daugiau. Kai buvau pirmokė, ne taip traukė dailė, kaip dabar. Vis dėlto muzika toks dalykas, kur reikia labai daug dirbti, o dailė – atsipalaidavimas“, – kalbėjo A. Kaminskaitė.
Austėja visada piešė. „Man savaime tai sekėsi ir visada traukė prie meno. Maža piešdavau viską, o dabar labai mėgstu vaizduoti vandenį, dangų, tiesiog gamtą. Turbūt todėl, kad pati esu žemės vaikas, mane gamta labai žavi, ten randu daug puikių dalykų, įdomiausia ją piešti, geriausiai sekasi tai daryti. Tiesiog pasižiūriu į medžius – ir jie man tokie meniški atrodo. Labai jaučiu gamtą“, – tikino jaunoji dailininkė.
Dar jai patinka piešti portretus. Ir baigiamasis darbas buvo su tuo susijęs. „Dariau fotosesiją ir perpiešiau autoportretą iš nuotraukos. Pamenu, kažkokia proga buvau gavusi rožių puokštę. Man gražu, kai jos sudžiūsta, pasidariau nuotraukų su jomis. Parodžiau jas mokytojai, nusprendėme, kad visai neblogas būtų baigiamasis darbas. Pagrindinė mano idėja ir buvo daryti portretą, nesvarbu, ar savo, ar kito žmogaus“, – pasakojo Austėja.
Kūrybos vertintojai – artimieji
Dabar ji piešia mažiau, nes daug laiko atima mokslai. Šiemet baigė pirmą gimnazijos klasę. Popieriaus lapą į rankas ima turėdama laisvo laiko, apimta tam tikros nuotaikos ir įkvėpimo, ramioje aplinkoje, dažniausiai – savo kambaryje.
Jaunoji menininkė sakė labiausiai mėgstanti piešti paprastu pieštuku, bet žavi ir tapyba akvarele. „Mėgstu neryškias, pastelines spalvas, bet jos vis paryškėja. Nupiešiu, pasižiūriu, kad jų trūksta, ir spalvinu ryškiau. Man pačiai yra keli labai patinkantys darbai. Tai dainininko Harry Styles portretas ir akvarele pieštas darbas, kuriame Kupiškio marių vaizdai“, – sakė A. Kaminskaitė.
Savo piešiniais Austėja puošia namus. Didžiausi jos darbų vertintojai – šeima, ypač mama ir mažasis brolis Domantas. Jo kambaryje ir yra daugiausia sesės darbų. Šiuo metu jaunoji dailininkė dekoruoja vieną sieną mėgstamais brolio animacinių filmų herojais.
Austėja sakė, kad atsisveikinti su Kupiškio meno mokykla gaila. Tai buvo ne tik vieta, kur galėjo piešti, bet ir puikiai praleistas laikas su draugais. Džiaugėsi ir geromis mokytojomis. To labai pasiilgs.
Daina ir muzika – visada šalia
Dar viena sritis, kuri paauglei teikia malonumą, yra muzika. Trejus metus Austėja bandė prisijaukinti akordeoną. Neatsitiktinai jos broliai Valentinas ir Algimantas – puikūs akordeonistai, tad nuolat matė juos grojančius, namie akordeono muzika nuolatos skambėdavo. Bet pati pirmą kartą pagroti juo pabandė tik atėjusi į Kupiškio meno mokyklą. Pradžioje jis lyg ir patiko, bet paskui nutarė pabandyti pianiną. Jau truputį mokėjo groti „Yamaha“. Draugystė su šiais muzikos instrumentais dar tęsiasi, groja ir toliau.
Austėjai labai patinka ir dainuoti. Stengiasi įsijungti į įvairius kolektyvus, dalyvauja Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių ansamblyje, taip pat Meno mokyklos chore. Teko pasirodyti „Dainų dainelės“ konkurse, „Tramtatulyje“. Dainuoja įvairiuose mokyklos renginiuose. Įvairių stilių dainas, taip pat ir liaudiškas, atliekanti mergina sakė negalinti išskirti, kas patinka labiau, tačiau mieliau renkasi ramesnes. „Muzikos mokytoja man yra sakiusi, kad turiu gerą savybę, moku atsirinkti dainas, kurios man tinka. Manau, kad taip ir yra“, – teigė ji.
Anot Austėjos, dainuojanti yra visa giminė iš mamos pusės, iš tėčio – taip pat. Tad, jos manymu, visa tai – genuose.
Pati klausosi įvairios muzikos. Mėgsta ir klasiką, ir popstilių. Ausinuką dažniausiai užsideda būdama namuose, taip pailsi, atsipalaiduoja, muzika netrukdo ir ruošiant pamokas, ir piešiant.
Ilgakasė – nuo mažens
Pasikalbėjome su Austėja ir apie tai, kaip jai sekasi perėjus mokytis į naują mokyklą. „Visi mane gąsdino, kad gimnazijoje bus daug sunkiau, ypač mokytojai, bet čia išdrąsėjau, labiau atsiskleidžiau, patobulėjau dainuodama, pasikeičiau į geresnę pusę, mokslai pradėjo geriau sektis, pakilo vidurkis. Susiradau gerų draugų, kurie palaiko“, – džiaugėsi ji.
Paklausta, kas iš mokomųjų dalykų patinka labiausiai, gimnazistė teigė, jog tikrai ne matematika. Bet sekasi fizika, chemija, taip pat anglų kalba. Kokią specialybę rinktis, galvoja jau nuo aštuntos klasės. Svarstė apie dizaino studijas, bet dabar jos nebetraukia. „Nuomonės vis keičiasi. Nežinau, dar anksti, nėra kur skubėti“, – svarstė ji.
Iš kitų savo bendraamžių merginų Austėja išsiskiria išvaizda – ilgais, žemiau juosmens, plaukais. Savęs trumpaplaukės ir neįsivaizduoja. Visada turėjo ilgas kasas. Be to, jie ypatingai gražios spalvos, rusvi. Austėja anksčiau dėl to sulaukdavo net patyčių, o dabar – komplimentų.
Laisvalaikį ji labiausiai mėgsta leisti su šeima, pakeliauja po Lietuvą. Bikonių kaime gyvenančiai paauglei ir namuose veiklos netrūksta. Turi keturis šunis, tris kates ir dar kačiukų. Reikia jais pasirūpinti, mamai padėti. Be to, sesės dėmesio reikalauja ir ketverių metų brolis Domantas. Gyvenimas kaime, pasak jos, turi ir savų privalumų, ir tam tikrų trūkumų. Mieste nereikėtų galvoti, kaip grįžti namo. Bet kaime – gamta, ramybė. Austėjos svajonės labai žemiškos – ateityje susirasti mėgstamą darbą, sukurti šeimą. Ji pabrėžė, kad stengiasi su visais būti draugiška, padėti žmonėms. „Jei neturiu pasakyti kažko gero, tai geriau išvis nesakau nieko“, – šypsojosi Austėja.
