Antradienį vėlai vakare Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po derybų su Švedijos ir Suomijos atstovais pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“, todėl Turkija nebeprieštarus abiejų šalių siekiui tapti NATO narėmis.
Pasak bloko generalinio sekretorius Jenso Stoltenbergo, NATO šalių lyderiai per susitikimą Madride formaliai pakvies Suomiją ir Švediją tapti Aljanso narėmis.
JAV prezidentas Joe Bidenas sveikina susitarimą ginče su Turkija dėl NATO plėtros į Šiaurę.
Jis sveikina Turkiją, Suomiją ir Švediją, pasirašiusias atitinkamą memorandumą, sakoma J. Bideno pareiškime. Taip atveriamas kelias „Aljanso partnerėms Suomijai ir Švedijai Madrido viršūnių susitikime būti pakviestoms į NATO“. Suomijos ir Švedijos narystė „sustiprins NATO kolektyvinį saugumą ir bus naudinga visam transatlantiniam Aljansui“, – pažymėjo J. Bidenas.
Turkija, Švedija ir Suomija pasirašė memorandumą, kuriame atsižvelgiama į Turkijos sąlygas. Tai visų pirma susiję su ginklų eksportu ir kova su terorizmu. „Rytoj (trečiadienį) sąjungininkių vadovai nuspręs pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.
Suomija ir Švedija iki šiol nėra NATO narės, tačiau jos – artimos Aljanso partnerės. Rusijos invazija į Ukrainą šiose šalyse sukėlė intensyvius debatus dėl narystės organizacijoje. Gegužės 18-ąją Suomija ir Švedija pasiprašė būti priimtos į NATO – tikėdamosi greito stojimo proceso.
Tačiau tam pasipriešino vienintelė NATO narė Turkija. Kadangi sprendimai Aljanse priimami konsensuso principu, procesas nuo tada strigo. Ankara savo blokadą argumentavo tuo, kad abi šalys remia „teroristines organizacijas“, pavyzdžiui, uždraustą kurdų darbininkų partiją PKK ir Sirijos kurdų kovotojus YPG. Abi šalys tai neigia.
Parengta pagal užsienio spaudos agentūrų pranešimus