Pateikiame 120 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Per karą Rusija sunaikino daugiau nei 150 Ukrainos kultūros paminklų
Jungtinių Tautų (JT) ekspertai patvirtino, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą šalyje visiškai arba iš dalies sunaikinti 152 kultūros ir istorijos paveldo objektai, ketvirtadienį pranešė JT kultūros agentūra.
Tai apima muziejus ir paminklus, bažnyčias ir kitus religinius pastatus, bibliotekas ir kitus išskirtinius pastatus, paskelbė UNESCO, atnaujinusi pastangas padėti Ukrainos valdžiai dokumentuoti žalą. „Šios pasikartojančios atakos prieš Ukrainos kultūros objektus turi būti sustabdytos. Į kultūros paveldą, visomis jo formomis, negalima taikytis jokiomis aplinkybėmis“, – sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay pareiškime.
Agentūra padeda Ukrainos valdžios institucijoms pažymėti orientyrus išskirtiniu „mėlynuoju skydu“, o tai reiškia, kad jie saugomi pagal 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros ginkluotų konfliktų metu, ją pasirašė ir Rusija, ir Ukraina. Nepaisant to, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. apgadinta dešimtys vietų, trys ketvirtadaliai – rytiniuose Charkivo ir Donecko regionuose, taip pat netoli sostinės Kyjivo, rašoma atnaujintame UNESCO pranešime.
Vis dėlto septynios Ukrainos pasaulio paveldo vietos, tokios kaip Šv. Sofijos katedra ir Kyjivo Pečiorų Lauros vienuolyno pastatai sostinėje, kol kas nenukentėjo. Ukraina pareikalavo, kad Rusija būtų pašalinta iš UNESCO, o agentūra neribotam laikui atidėjo susitikimą dėl Pasaulio paveldo objektų statuso, kurį Rusija šį mėnesį turėjo surengti Kazanės mieste.
UNESCO perspėjo, kad Rusijos kariai ar pareigūnai, pripažinti kaltais dėl sąmoningo Ukrainos paveldo objektų naikinimo, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.
Į Ukrainą atvyko JAV tikslios artilerijos sistemos
Ukraina ketvirtadienį pranešė gavusi tikslios artilerijos sistemų siuntą iš Jungtinių Valstijų – dar vienos šalies, atsiliepusios į Kyjivo prašymą, kad sąjungininkės suteiktų pažangių ginklų.
„Himars“ atvyko į Ukrainą. Dėkoju savo kolegai ir draugui @SecDef Lloydui J. Austinui III už šią galingą įrangą! Vasara bus karšta Rusijos okupantams. Ir kai kuriems iš jų paskutinė“, – tviteryje parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Rusija užėmė Donbaso kaimus prie Sjeverodonecko
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai prarado dviejų gyvenviečių kontrolę rytiniame Donbaso regione, kur ji įnirtingai kaunasi, kad išlaikytų miestų dvynių Sjeverodonecko ir Lysyčiansko kontrolę.
„Mes praradome Loskutivkos ir Rai-Oleksandrivkos kontrolę“, – sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus, turėdamas galvoje du kaimelius į pietryčius nuo Lysyčiansko. Juos užėmusi Rusijos kariuomenė pasistūmėjo giliau į Donbaso regioną, kur, atrodo, baigia apsupti du miestus, skiriamus Doneco upės.
S. Haidajus pridūrė, kad Rusijos pajėgos stengiasi užimti Sjeverodonecką – pramoninį miestą, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. gyventojų, ten jau kelias savaites vyksta žiaurios Ukrainos ir Rusijos kariuomenių kautynės. Jis sakė, kad Maskvos armija „vykdo puolimo operacijas, siekdama apsupti mūsų karius Lysyčiansko srityje, ir blokuoja kelią tarp Lysyčiansko ir Bachmuto“, pagrindinį maršrutą iš kovų zonos.
„Sjeverodoneckas sunaikintas, visos mūsų pajėgų pozicijos apšaudomos kiaurą parą“, – sakė jis. Rusai „šturmuoja Syrotiną“, pridūrė jis, kalbėdamas apie gyvenvietę pietinėse Sjeverodonecko prieigose.
Į Lenkiją pasitraukė daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių, pusė jų grįžo
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Lenkiją atvyko 4 mln. 265 tūkst. pabėgėlių. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, atgal grįžo 2 mln. 289 tūkst. ukrainiečių.
Kaip pranešė Lenkijos pareigūnai, ketvirtadienį iki 7 val. ryto sieną kirto 7 700 ukrainiečių, trečiadienį – 26 300.
Iš Lenkijos į Ukrainą trečiadienį išvyko 23,5 tūkst. žmonių.
„Azovstal“ gynėjų grąžinimas iš nelaisvės užtruks
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka interviu portalui NV pareiškė, kad kažin ar pavyks greitai grąžinti iš nelaisvės Mariupolį ir „Azovstal“ kombinatą gynusius šalies kariškius.
Paklaustas, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi „Azovstal“ gynėjai, patarėjas atsakė: „Jie yra nelaisvėje. Sąlygos, kaip aš suprantu, negali būti patenkinamos, kadangi tiek belaisvių neįmanoma normaliai laikyti, nes laikinai okupuotose teritorijose tam tiesiog fiziškai nėra sąlygų“.
A.Heraščenka priminė, jog, pagal Ženevos konvenciją, belaisvius laikanti šalis turi rūpintis, kad jiems būtų teikiama medicinos pagalba, kad jie būtų normaliai maitinami ir kad su jais būtų gerai elgiamasi.
„Taip pat, kaip mes elgiamės su karo belaisviais rusais. Beje, Ukraina reguliariai suteikdavo karo belaisviams rusams galimybę paskambinti savo tėvams. Todėl būtų teisinga, jeigu dabar, laikantis Ženevos konvencijos, būtų užtikrintas telefono ryšys tarp į nelaisvę paimtų rusų ir jų artimųjų Rusijoje, taip pat tarp karo belaisvių ukrainiečių ir jų artimųjų Ukrainoje. Taip, šie skambučiai būtų kontroliuojami ir įrašomi, bet tada šeimos galėtų žinoti, kad jų artimiesiems viskas gerai“, – sakė Ukrainos VRM vadovo patarėjas.
Jis konstatavo, kad šiuo metu nei karo belaisviai rusai, nei ukrainiečiai negali susisiekti su savo artimaisiais. A. Heraščenkos nuomone, šią problemą galima išspręsti derybomis.
Komentuodamas „Azovstal“ gynėjų grąžinimo galimybes, jis pabrėžė, jog Ukraina sieks, kad būtų grąžintas kiekvienas jos pilietis.
„Bet akivaizdu, kad grąžinimas užtruks, nes dabar į nelaisvę paimtų rusų skaičius yra mažesnis už ukrainiečių skaičių. O Rusija kol kas keičiasi belaisviais pagal formulę 1 į 1. Taigi, reikia turėti vienodą karo belaisvių skaičių arba ieškoti kitų būdų“, – apibendrino A. Heraščenka.
Ukrainos kariškiai gynė Mariupolį daugiau kaip 80 dienų.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje nori atsiprašyti O. Scholzo
Ukrainos ambasadorius Ukrainoje Andrijus Melnykas nori atsiprašyti kanclerio Olafo Scholzo už savo žodžius apie „įsižeidusią kepeninę dešrą“. Tai trečiadienį pranešė leidinys „Bild“.
„Tai pareiškimas, dėl kurio aš dabar, žinoma, apgailestauju. Aš asmeniškai jo atsiprašysiu“, – sakė Ukrainos diplomatas.
Ambasadorius pridūrė, kad jo žodžiai buvo „nederami diplomatiniu požiūriu“ ir „įžeidė daug žmonių ne tik Vokietijoje“.
Gegužės pradžioje A. Melnykas sukritikavo O. Scholzą, atsisakiusį vykti į Kyjivą. „Dėtis įsižeidusia kepenine dešra nėra labai valstybiška“, – tada pareiškė jis.
Jau po mėnesio Vokietijos kancleris apsilankė Kyjive kartu su Prancūzijos, Italijos ir Rumunijos lyderiais. Jis oficialiai pareiškė remiąs kandidatės į ES statuso suteikimą Ukrainai ir pažadėjo jai tolesnę karinę pagalbą kovoje su Rusijos agresija.
V. Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios kalbėjosi su Moldovos prezidente
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios telefonu kalbėjosi su Moldovos prezidente Maia Sandu.
Tai tviteryje trečiadienį vėlai vakare pranešė pats valstybės vadovas.
„Su Moldovos prezidente M. Sandu aptarėme ryt įvyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Laukiame Europos Sąjungos sprendimo suteikti mūsų valstybėms kandidačių statusą. Susitarėme dėl savitarpio pagalbos kelyje į ES“, – parašė jis.
Portalo „eurointegration.com.ua“ žiniomis, šiuo metu rengiamas Moldovos prezidentės vizitas į Kyjivą.
Portalas primena, jog Kišiniovo pozicija po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukėlė Kyjivo pasipiktinimą, kadangi Moldova iškart paskelbė nesiimsianti ekonominių sankcijų prieš Rusiją.
Tiesa, Moldova įvedė visus pagrindinius ribojimus Maskvos atžvilgiu, tik padarė tai neoficialiai, kad nebūtų įtraukta į Rusijos sudarytą „nedraugiškų valstybių“ sąrašą.
Kitas nesutarimus kėlęs klausimas dviejų šalių santykiuose buvo ginklų tiekimas.
„eurointegration.com.ua“ duomenimis, pirmosiomis karo dienomis Ukrainos vadovybė prašė Moldovos vyriausybę parduoti sovietinių naikintuvų MiG-29, bet sulaukė neigiamo atsakymo, kuris buvo aiškinamas tuo, kad Kišiniovas nenori erzinti Rusijos.
M. Sandu vėliau pareiškė, jog Moldova neturi šiuolaikinės ginkluotės, kad galėtų suteikti karinę pagalbą, ir negali to daryti pagal šalies konstituciją.
Parengta pagal ELTOS inf.