Pateikiame 118 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Užsienio lyderių reitingas: kaip pasiskirstė ukrainiečių simpatijos
Birželio viduryje ukrainiečių simpatijų užsienio šalių vadovams reitingo lyderiai yra Andrzejus Duda, Borisas Johnsonas ir Joe Bidenas. Lenkijos prezidentą teigiamai vertina 92 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų, Didžiosios Britanijos premjerą – 90 proc., JAV prezidentą – 89 proc.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo rezultatais.
Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą teigiamai vertina 73 proc. ukrainiečių, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen – 71 proc., Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną – 59 proc., Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – 58 proc., Rumunijos prezidentą Klausą Iohannisą – 50 proc., Italijos ministrą pirmininką Mario Draghį – 45 proc., Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą – 41 proc.
Apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną neigiamą nuomonę susidarė 53 proc. ukrainiečių. Teigiamai apie jį atsiliepia 20 proc.
Absoliuti respondentų dauguma neigiamai žiūri į Baltarusijos ir Rusijos vadovus Aliaksandrą Lukašenką (95 proc.) ir Vladimirą Putiną (98 proc.).
Apklausa buvo surengta birželio 18-19 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1 200 respondentų.
Daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių tiki pergale prieš Rusiją
93 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų įsitikinę, kad jų šalis įstengs atremti Rusijos puolimą. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo rezultatais.
Apklausos duomenimis, 67 proc. ukrainiečių mano, kad pergalei pasiekti reikės ne mažiau kaip pusės metų, 18 proc. pareiškė, kad tam prireiks daugiau kaip metų.
Pergale per kelis mėnesius tiki 25 proc. apklaustųjų, per kelias savaites – apie 6 proc.
Kovo mėnesį dauguma ukrainiečių manė, kad pergalės prieš Rusiją teks laukti kelias savaites ar mėnesius.
Apklausa buvo surengta birželio 18-19 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1 200 respondentų.
„rbc.ua“ primena, kad, prasidėjus karui, ukrainiečiai ėmė kur kas geriau vertinti savo šalies plėtros perspektyvas. Šių metų gegužę palyginti su praėjusių metų pabaiga optimistų skaičius Ukrainoje išaugo šešis kartus – nuo 13 proc. iki 76 proc.
Lenkija pristatė Ukrainai per 240 tankų
Lenkija pristatė Ukrainai daugiau kaip 240 tankų ir 100 šarvuočių, antradienį pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Varšuva taip pat atsiuntė raketų sistemų, kulkosvaidžių ir šaudmenų, sakė A. Duda per susitikimą su ambasadoriais.
Iš viso Lenkija suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių vertės karinės paramos, kurios tikslas – sustabdyti karą ir užtikrinti, kad jis neišplistų į Lenkijos teritoriją.
Ukrainoje fronto linija nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų
Ukrainoje fronto linija jau nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes susidūrėme su absoliučiu blogiu. Ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip žengti į priekį. Išvaduoti visą mūsų teritoriją. Išmušti okupantus iš visų mūsų sričių. Ir nors dabar mūsų fronto plotis – jau daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų, jaučiasi, kad strateginė iniciatyva vis dėlto priklauso mums“, – pabrėžė jis.
UNIAN primena, jog anksčiau birželį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas informavo, kad fronto plotis sudaro 2 450 kilometrų, o 1 105 kilometrų ruožuose vyksta aktyvūs karo veiksmai.
Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė, kad Zaporižios kryptimi fronto linija pasistūmėjo 10 kilometrų.
„Esu įsitikinęs, kad artimiausiomis savaitėmis mūsų kariai išvaduos Chersoną. Tokia pat situacija ir Melitopolio kryptimi. Mūsų ginkluotosios pajėgos nuo Zaporižios link Melitopolio jau pasistūmėjo daugiau kaip 10 kilometrų“, – teigė jis.
„Azovo“ dalinio vadas Rodionas Kudriašovas patvirtino, kad Zaporižios srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina prie puolamųjų veiksmų.
Pusė sužeistų okupantų neišgyvena
Pusė sužeistų okupantų neišgyvena, kadangi jiems nesuteikiama kvalifikuota medicinos pagalba. Tai pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša UNIAN.
„Įprastinė rusų statistika: 50 proc. sužeistųjų neišgyvena, nes ligoninės perpildytos, juos reikia toli vežti, kad būtų galima suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, okupantai išveža iš užgrobtų teritorijų visą brangią medicinos įrangą.
„Jie net iš ligoninių ką tik užimtose teritorijose išgabeno gerą brangiai kainuojančią įrangą. Neaišku, kodėl, bet išvežė į Luhanską. Tad dabar sunkiai sužeistus rusų kareivius reikia toli vežti. Dauguma tiesiog nepasiekia kelionės tikslo“, – teigė S. Haidajus.
UNIAN primena, kad nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 33 tūkst. 800 Rusijos kareivių.
Nobelio medalis parduotas už daugiau kaip 100 mln. dolerių
Nobelio medalis, kurį Rusijos nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas išstatė aukcione, kad surinktų pinigų Ukrainos vaikams pabėgėliams, parduotas už 103,5 mln. dolerių, praneša „Politico“.
„Heritage Auctions“ atstovas neįvardijo pirkėjo, bet leido suprasti, kad jis yra iš užsienio.
Aukcionas buvo surengtas birželio 20-ąją, Pasaulinę pabėgėlių dieną.
D. Muratovas 2021 metų Nobelio taikos premiją pelnė kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa, o Nobelio komitetas juos pagerbė „už pastangas apsaugoti žodžio laisvę“.
D. Muratovas kartu su grupe žurnalistų 1993 metais įkūrė laikraštį „Novaja Gazeta“. Kovo mėnesį jo vadovaujamas leidinys sustabdė savo veiklą Rusijoje, kai Maskva priėmė teisės aktus, numatančius griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kritikuojantiems kruviną Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje.
Žurnalistas griežtai kritikavo 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir šių metų vasario mėnesį jos sukeltą karą prieš Ukrainą.
„Politico“ žiniomis, D. Muratovas praėjusį ketvirtadienį išskrido iš Rusijos į Vakarų Europą, o iš ten – į Niujorką.
Donbaso fronte Rusija užėmė Toškivkos kaimą
Rusijos pajėgos antradienį pasistūmėjo gilyn į Donbasą, Ukrainai pranešus, kad fronto linijoje užimtas Toškivkos kaimas prie Sjeverodonecko ir Lysyčiansko miestų dvynių, kur kelias savaites vyksta nuožmios kautynės.
„Šiandien, mūsų žiniomis, Toškivka yra visiškai kontroliuojama rusų“, – Ukrainos televizijai sakė Sjeverodonecko rajono vadovas Romanas Vlasenka ir pridūrė, kad mūšis dėl Donbaso „įsibėgėjo“.
Toškivka, kurioje prieš karą gyveno apie 5 tūkst. žmonių, yra maždaug už 25 kilometrų į pietus nuo Sjeverodonecko, kur Rusijos kariuomenė jau kelias savaites kaunasi su Kyjivo armija. „Visa Luhansko sritis dabar yra Ukrainos ir Rusijos armijos kovų epicentras“, – sakė jis.
ES atvers duris Ukrainai suteikdama „kandidatės statusą“
Europos Sąjungos (ES) pareigūnai antradienį pareiškė, kad 27 valstybių bloke niekas neprieštarauja „kandidatės statuso“ suteikimui karo draskomai Ukrainai. Tikimasi, kad per viršūnių susitikimą šiam žingsniui bus pritarta.
Bloko vykdomoji valdžia praėjusią savaitę pasiūlė žengti pirmąjį simbolinį žingsnį, kad nukreiptų Ukrainą keliu ES narystės link, nors tai gali trukti daugelį metų. Tai – tvirtas paramos ženklas Kyjivui, atremiančiam Rusijos karinį puolimą.
Panašu, kad ketvirtadienį vyksiančiame dviejų dienų viršūnių susitikime Ukraina ir kaimyninė Moldova bus oficialiai įvardytos „kandidatėmis“ ir galės pradėti stojimo derybas. „Nėra nei vienos šalies, kuri keltų problemų dėl pasiūlymo“, – sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas per susitikimą su ES kolegomis savo šalies sostinėje. „Mes parodysime didelę vienybę“.
Manoma, kad prieš pradėdama oficialias derybas dėl stojimo ES iškels Ukrainai ir Moldovai sąlygas dėl teismų reformų ir kovos su korupcija, be kitų klausimų. Tada prireiktų metų, o gal net dešimtmečių, kruopščių vertinimų, kol Ukraina priartės prie tikros narystės.
Sakartvelui, kuris taip pat pateikė paraišką dėl narystės, greičiausiai bus pasakyta, kad norėdama tapti kandidate šalis turi toliau vykdyti reformas.
ES atveria duris Ukrainai po sunkiasvorių Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderių apsilankymo Kyjive praėjusią savaitę. Trys ES diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmadienį vykusiame bloko ambasadorių susitikime nė viena šalis nepareiškė prieštaravimų. Skeptiškesnės šalys, tokios kaip Nyderlandai ir Danija, sakė pritarsiančios šiam žingsniui, jei bus aiškiai pasakyta, kad reformos būtinos. „Norime padėti ukrainiečiams pasiekti Europos svajonę, o kandidatės statuso suteikimas yra žingsnis į priekį ir paskatinimas tai padaryti“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. „Taip pat tiesa, kad reikia įvykdyti daug įsipareigojimų“.
Parengta pagal ELTOS inf.