Pateikiame 113 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Irpinėje namų netekusiems žmonėms pastatytas „geležinis miestas“
Kovo mėnesį, Rusijos pajėgoms veržiantis į Ukrainos sostinę, atskridusi raketa Vladimiro Melniko namą Kyjivo priemiestyje Irpinėje pavertė rūkstančiais griuvėsiais.
Praėjus trims mėnesiams 73 metų vyras vėl grįžo į Irpinę ir apsigyveno traukinio vagone, neseniai pertvarkytame į būstą tiems, kurių namai buvo sugriauti per Rusijos invaziją.
„Raketa perskrodė stogą, lubas ir atsidūrė rūsyje, bet man pavyko išsigelbėti“, – pasakojo V. Melnikas, gyvenantis pas seserį po to, kai kovo 10 dieną sudegė jo namas.
„Čia, kaip man buvo pasakyta, galėsiu gyventi tiek, kiek reikės“, – sakė jis AFP, kartu rodydamas nespalvotas savo buvusio būsto nuotraukas.
„Geležiniu miestu“ pavadintoje užtvertoje teritorijoje yra penki vagonai, kuriuose gali apsistoti iki 25 šeimų, trečiadienį per būsto pristatymą žurnalistams sakė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznycia“ (UZ).
Vagonuose įrengti oro kondicionieriai, sanitariniai mazgai ir kavos aparatas, o gyventojai gali prisijungti prie JAV milijardieriaus Elono Musko „Starlink“ belaidžio interneto.
Vagone-restorane gyventojai kasdien gali paragauti nevyriausybinės organizacijos gaminamo maisto, o septintajame vagone įrengti dušai, persirengimo kambarys ir skalbimo mašina.
Poilsiui skirta atvira erdvė, kurioje įrengtos nedidelės vaikų žaidimų aikštelės, kepsninė, suolai, mediniai stalai ir du hamakai. Ši vieta – tai ramybės oazė, smarkiai kontrastuojanti su karo baisumais, kuriuos patyrė gyventojai.
„Dabar reikia įvertinti namui padarytą žalą ir viską atstatyti, o tai užtruks“, – sakė V. Melnikas, svarstydamas, kaip jis galės susimokėti už remontą, jei jo pensija mažesnė nei 200 eurų.
77 metų Olga Oleinik su šešių asmenų šeima trečiadienį taip pat persikėlė į vieną iš vagonų, nes karo pradžioje buvo sugriauti jos namai Irpinėje.
Ji ir V. Melnikas – vienos iš pirmųjų penkių šeimų, kurios bus čia apgyvendintos. Kitos atvyks artimiausiomis dienomis.
UZ keleivių skyriaus vadovas Oleksandras Percovskis AFP sakė, kad maksimalus 25 šeimų skaičius bus pasiektas iki mėnesio pabaigos.
B. Johnsonas vėl atvyko į Kyjivą
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antrą kartą nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios atvyko į Kyjivą.
Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Daugelis šio karo dienų įrodė: Didžioji Britanija tvirtai ir ryžtingai remia Ukrainą. Džiugu vėl matyti Kyjive didelį mūsų šalies draugą B. Johnsoną“, – parašė Ukrainos valstybės vadovas.
Nuo liepos 1 dienos Ukraina įveda vizas Rusijos piliečiams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad Kyjivas ketina įvesti vizas rusams nuo liepos 1 d., praėjus keturiems mėnesiams po Maskvos invazijos į jo šalį.
„Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – savo „Telegram“ paskyroje paskelbė V. Zelenskis. Jis sakė, kad reikalavimas įsigalios „2022 m. liepos 1 d.“, remiantis vyriausybės sprendimu, kurio jis tikisi „šiandien“.
Ukrainiečiai grasina sugriauti Rusijos statytą tiltą į Krymą
Ketvirtadienį paskelbusi išsamią informaciją apie Rusijos tilto per Kerčės sąsiaurį į okupuotą Krymą konstrukciją, Ukraina, panašu, pagrasino jį paversti savo taikiniu.
Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, jos teigimu, oficialią Rusijos informaciją apie tilto konstrukcijas, nors iš karto nebuvo įmanoma nustatyti beveik 300 puslapių dokumento autentiškumo.
Ji buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos generolas Dmytro Marčenka pareiškė, kad tiltas būtų „taikinys numeris vienas“, jei Kyjivas gautų reikiamų ginklų. Jis sakė, kad Maskva naudoja tiltą tiekimams į Krymą ir pietų Ukrainą.
18 km ilgio tilto statyba kainavo milijardus, nuo 2018 metų jis jungia Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Rusijos vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad imtasi visų atsargumo priemonių Krymo saugumui užtikrinti. Jis sakė, kad Kremlius žino apie naujausius Kyjivo grasinimus tiltą paversti taikiniu.
Maskva pagrasino subombarduoti Kyjivą, jei tiltas būtų atakuojamas.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad D. Marčenkos grasinimas prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Vakarų partneriams duotiems pažadams nenaudoti tolimojo nuotolio ginklų atakuojant Rusijos teritoriją. Tačiau Kyjivas okupuotą Krymą laiko Ukrainos dalimi.
Kyjive uždrausta pirotechnika ir garsi muzika
Kyjivo karinės administracijos pirmininkas Mykola Žirnovas uždraudė Ukrainos sostinėje naudoti pirotechnikos gaminius ir garsiai leisti muziką. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“.
Generolo majoro M. Žirnovo potvarkyje dėl tylos režimo, be kita ko, draudžiama organizuoti sostinėje renginius, per kuriuos naudojama pirotechnika, garsiai dainuoti, transliuoti pramoginę muziką naudojant garso aparatūrą ir t. t.
Kaip sakoma dokumente, Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą sąlygomis, laukiant raketų smūgių, tylos režimo pažeidimai neigiamai veikia Kyjivo gyventojų psichinę ir emocinę būseną.
Kazachstanas nepripažins vadinamųjų liaudies respublikų
Kazachstanas nepripažins vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo pareiškimu Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
„Norėčiau pažymėti, kad šiuolaikinė tarptautinė teisė – tai JT Įstatai. Bet du pagrindiniai Įstatų principai prieštarauja vienas kitam. Turiu omenyje šalių teritorijos vientisumą ir tautų apsisprendimo teisę. JT įkūrėjai kadaise į tai neatsižvelgė, o gal specialiai įtraukė, kaip kompromisą“, – teigė Kazachstano valstybės vadovas.
Pasak jo, jeigu bus vadovaujamasi tautų apsisprendimo teise, tai pasaulyje vietoje 193 atsiras daugiau kaip 500-600 šalių-JT narių.
„Žinoma, tai būtų chaosas. Dėl šios priežasties mes nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir tikriausiai šį principą taikysime ir teritoriniams kvazidariniams, kokie, mūsų manymu, yra Luhansko ir Donecko liaudies respublikos“, – pridūrė K. Ž. Tokajevas.
Bet jis nepatikslino, kaip tautų apsisprendimo teisė susijusi su Rusijos vykdomas Donbaso okupacija, pažymi „rbc.ua“.
Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą
Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą. Vienas iš jo koordinatorių buvo Rusijos okupuoto Krymo vadinamojo vadovo Sergejaus Aksionovo patarėjas.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).
Per specialią operaciją Kyjive, Charkive, Odesoje, Zaporižioje, taip pat Dnipropetrovsko ir Vinicos srityse buvo sulaikyta 19 Rusijos agentų.
Šnipai koregavo apšaudymus raketomis, rinko duomenis apie Ukrainos karių pozicijas ir informaciją apie belaisvių rusų laikymo vietas.
Agentūra taip pat stengėsi sužinoti Ukrainos partizanų, kurie pogrindžio sąlygomis priešinasi Rusijos kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose šalies pietuose, duomenis.
UST nustatė, kad grupei vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentas Chersono srityje. Gautus duomenis jis perduodavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams, tarp kurių – Krymo „vadovo“ S. Aksionovo patarėjas.
Dabar ruošiamasi pateikti įtarimus sulaikytiesiems. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos.
Parengta pagal ELTOS inf.