2023/02/03

 

JEI TIK GALĖTŲ, SKAUTĖS UNIFORMĄ VILKĖTŲ KASDIEN

Eiviltė Paukštytė aktyviai įsitraukė į skautų veiklą. Vasaros sezono atidarymo šventėje, 2022 m. birželio 4 d. Autorės nuotrauka

Sakoma, kad vieną kartą davęs skauto įžodį, skautu tampi visam laikui. Lietuvos skautija – ne tik laisvalaikis, vasaros stovyklos, bet ir gyvenimo būdas, ugdantis stiprią, ištvermingą, atsakingą, mylinčią gamtą asmenybę.

Skautai veikia ir Kupiškyje. Prieš trejetą metų prie „Kupos“ draugovės skautų prisijungusi Eiviltė Paukštytė dievina šią veiklą ir mielai rengiasi skautišką uniformą.

Jurga BANIONIENĖ

Susižavėjo nuo pat pradžių

Skautų veikla Kupiškyje atgimė 2019 metais bibliotekininkų iniciatyva. Idėjos ėmėsi tuomet bibliotekoje dirbusi Rūta Vilkienė. Eiviltei tapti skaute pasiūlė mama Neringa, kuri taip pat yra bibliotekininkė.

„Pradžioje nelabai norėjau, bet kai įrašė, jau po pirmų veiklų pradėjo patikti. Taip sudomino, kad mesti skautų tikrai net nesvarstau. Man nuo pat mažens patiko gamta, išvykos kartu su tėvais su palapinėmis. Dabar tai galiu daryti su skautais. Mes priklausome Panevėžio apskrities skautams, Nevėžio tuntui“, – kalbėjo pašnekovė.

Išskirti, kas labiausiai ją žavi skautijoje, sunku. Eitviltei viskas patinka: vasaros stovyklos, skautų sueigos. Skautai užsiima ir kitokia veikla – tvarko aplinką, įsilieja į įvairias akcijas ir renginius.

„Jei kokia nors šventė Kupiškyje, labai dažnai dalyvaujame, taip prisistatome, parodome savo veiklą“, – pasakojo skautė.

Kai nuo pavasario vidurio prasideda stovyklų sezonas, besitęsiantis iki pat rudens, jų būna tikrai daug ir įvairiose vietose. Dalyvavimas stovyklose merginai – tikras malonumas. Pirmiausia dėl to, kad čia mezgasi naujos pažintys. Stovyklauti jai teko jau nemažai kartų, yra buvusi Panevėžyje, Rokiškyje, šiais metais organizuojama stovykla Naisiuose, kur suvažiuos skautai iš Baltijos šalių.

„Esu aktyvi skautė. Man labai patinka, kad stovyklose nėra kada nuobodžiauti, veiklos vyksta nuo ryto iki pat vakaro, laisvo laiko nelabai yra, nebent tarp naktipiečių ir vakaro laužo būna laisva valanda, kai gali daugiau pabendrauti su kitais. Žavi vakaro laužai, kai žaidžiame visokius žaidimus, dainuojame dainas. Patinka ir naktiniai budėjimai, kai reikia budėti prie vėliavos, kad jos nepavogtų, statyti palapines, kurti laužus, gaminti maistą. Skautai yra suskirstyti pagal amžių – yra vilkiukai, skautai, patyrę skautai. Pagal tai jiems parenkamos ir veiklos. Patyrusiems skautams būna organizuojami ir naktiniai žygiai. Aš dabar esu skautė kandidatė į patyrusius skautus. Labai to noriu, nes ir veiklos būna dar įdomesnės“, – kalbėjo E. Paukštytė.

Pašnekovė pabrėžė, kad visi skautai – draugiški žmonės, niekada nėra tekę patirti patyčių. Drausmė ir tvarka stovyklose labai svarbu, jų, anot Eiviltės, reikia laikytis. „Mes esame truputį sukarinti, vyksta rikiuotės, kiekviena draugovė žygiuoja, raportuoja“, – pasakojo skautė.

Tarp savų – vyriausia

„Kupos“ draugovei, pasak Eiviltės, iš viso priklauso apie 20 skautų, į stovyklas vyksta mažiau, apie 10–15 narių. Ji šiuo metu yra vyriausia, buvo ir daugiau bendraamžių, bet jie nubyrėjo. „Tai šiek tiek erzina, bet kai išvažiuoji į stovyklas, visai netrukdo, nes gali susirasti savo amžiaus draugų. Mūsų vadovė dabar yra Ingrida Žurauskienė, seniau buvo R. Vilkienė, retkarčiais ji dar prisideda prie mūsų. Ingrida labai miela, lengva dėl visko susitarti, tik kad visai nemoka pykti“, – šypsojosi pašnekovė.

Eiviltė tikino dievinanti skautišką uniformą. Ją vilktis merginai labai patinka. Sakė, jog galėtų kone kasdien ją nešioti. „Skauto uniformą vilkėti man yra garbė, kaip ir būti skaute. Tai kažkas ypatinga, tai, ko nemoku apibūdinti žodžiais, tuo labai didžiuojuosi“, – akcentavo ji.

„Kupos“ draugovės skautai su savo vadove Ingrida Žurauskiene (dešinėje).

Paklausta, ar dalyvaujant skautų veikloje yra buvę įsimintinų įvykių, Eiviltė išskyrė baltąsias naktis. Tada skautai visą naktį nemiega ir žaidžia žaidimus. „Grėsmingiausia būna, kai vagia vėliavą. Tai daryti atvažiuoja skautai iš kitų miestų, apie tai žino tik stovyklos vadovas“, – savo įspūdžius pasakojo skautė.

Jos manymu, skautu gali tapti kiekvienas norintis. Tačiau labai svarbu jausti ryšį su gamta, mėgti joje būti. Reikia ir tam tikrų būdo bruožų – ryžto, užsispyrimo. Juk stovyklaujant gamtoje būna visko. „Turi būti nusiteikęs viskam, tikrai orai pasitaiko ir nepalankūs, svarbiausia – nepasiduoti. Ir man buvo, kad palapinė skendo nuo lietaus, viskas permirko, bet ryte išsidžiovinome ir viskas buvo gerai, svarbiausia gera nuotaika. Stovyklos dažnai vyksta ir žiemos pabaigoje, vasarį, ir sniego dar būna, tad reikia turėti specialių šiltų drabužių, nebijoti šalčio. Bet jei traukia gamta ir naujos pažintys, labai rekomenduoju pabandyti“, – drąsino E. Paukštytė.  

Su rokiškėnais skautais prie Kupiškio marių.
Kupiškėnai su Rokiškio Jurgio Kairio draugovės skautais.

Prasidėjus sezonui, kupiškėnai skautai jau planuoja veiklas. Prisistatys ir dalyvaus įvairiuose renginiuose.

Eiviltės svajonė – ir toliau aktyviai tęsti šią veiklą, tapti vyresniąja skaute, galbūt užsirišti ir vadovės kaklaraištį. Smagu būtų turėti ir savo skautų grupę, gal ne Kupiškyje, kitame mieste, nes skautai veikia visur. „Man tai būtų toks laisvalaikio hobis, atsipalaidavimas. Turiu daug skautų draugų ir labai tuo džiaugiuosi. Visada smagu būna susitikti“, – sakė Eiviltė.

Nebijo ieškoti

Be dalyvavimo skautų veikloje, Eiviltė turi ir daugiau pomėgių. Neseniai tapo krepšinio palaikymo šokėjų komandos nare. Be vadovės likusios merginos šokius kuria pačios.

„Labai daug esu visko bandžiusi, lankiau dailės mokyklą, bet mečiau, dainavau, šokau. Dar esu baigusi savanorių mokslus, teko savanoriauti per įvairius Kupiškio viešosios bibliotekos projektus, nes čia dirba mano mama. Ji man ir pasiūlė tai išbandyti. Patinka užsiimti su vaikais, bendrauti. Bandžiau ir fotografuoti, kelios nuotraukos buvo eksponuotos bibliotekoje, bet ši banga tiesiog atėjo ir praėjo“, – kalbėjo E. Paukštytė.

Daug užsiėmimų išbandžiusi Eiviltė nebijo bandyti ir toliau, ieškoti to, kas jai tikrai patinka.

Šiandien ji mokosi Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Labiausiai iš mokomųjų dalykų patinka chemija, ypač ji pradėjo sektis atėjus mokytis į gimnaziją. Ko norėtų vėliau mokytis, penkiolikmetė dar nežino. Bent kol kas Eiviltės planas toks – po mokyklos niekur neskubėti stoti, gerai pamąstyti, galbūt užsidirbti mokslams ir tada bandyti. „Norėčiau dirbti tokį darbą, kuris man tikrai patiktų“, – pabrėžė ji.

Šią mintį palaiko ir tėvai, leidžiantys dukrai pačiai rinktis.

Kurį laiką Eitviltė svarstė apie psichologijos studijas, nes mėgsta bendrauti su žmonėmis. Galbūt ji ir bus ta svajonių profesija.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video