Pateikiame 113 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
O. Scholzas, E. Macronas ir M. Draghis atvyko į Kyjivą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis ketvirtadienio rytą atvyko į Kyjivą pirmojo vizito nuo Rusijos invazijos pradžios.
Jie kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie tolesnę paramą šaliai ir Ukrainos norą būti priimtai į Europos Sąjungą.
Trijų vadovų kelionė traukiniu su nakvyne buvo planuojama keletą dienų. Tačiau, nepaisant žiniasklaidos pranešimų, saugumo sumetimais ji buvo oficialiai patvirtinta tik prieš pat atvykimą į Ukrainos sostinę.
Trečiadienį vakare O. Scholzas išskrido į pietų Lenkiją. Iš pasienio miesto Pšemyslio devynių vagonų traukinys, kuriame buvo ES šalių vadovai, prieš pat vidurnaktį išvyko į Kyjivą.
Prie grupės Kyjive prisijungĖ Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, tačiau jis kelionei pasirinko kitą maršrutą.
Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.
D. Medvedevas šaiposi iš ES lyderių vizito į Ukrainą
Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį tviteryje pasišaipė iš Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderių vizito į Ukrainą, rašo BBC.
„Europos varlių, kepenėlių ir spagečių gerbėjai mėgsta lankytis Kyjive“, – pareiškė D. Medvedevas. Pasak jo, tokie vizitai yra „beprasmiai“. Į šalį atvykę lyderiai esą pažadės Ukrainai narystę Europos Sąjungoje (ES) ir senų haubicų, „prisigers“ ukrainietiškos degtinės ir tada, kaip prieš šimtą metų, namo grįš traukiniu.
„Viskas yra gerai. Bet tai nepriartins Ukrainos prie taikos. Laikrodis tiksi“, – tvirtino D. Medvedevas.
E. Macronas: Paryžius atsiųs Ukrainai „dar 6 haubicas „Caesar“
Prancūzija pristatys Ukrainai „šešias papildomas“ tolimojo nuotolio savaeiges haubicas „Caesar“, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Be 12-os jau pristatytų „Caesar“, aš priėmiau sprendimą per ateinančias savaites (pristatyti) dar šešias „Caesar“, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi bei Rumunijos lyderiu Klausu Iohannisu.
„Europa yra jūsų pusėje. Ji tokia ir bus tol, kol reikės, iki pergalės“, – sakė Prancūzijos lyderis. Anksčiau, lankydamasis karo nuniokotame Kyjivo priemiestyje Irpinėje – vietovėje arčiausiai sostinės, kurią invazijos pradžioje pasiekė Rusijos kariuomenė prieš atsitraukdama, jis sakė, kad Ukraina turi „priešintis ir laimėti“.
„Caesar“ haubicos labai vertinamos dėl tikslumo, jas sukūrė iš dalies Prancūzijos valstybei priklausanti ginklų gamintoja „Nexter“. Ukraina anksčiau šią savaitę pademonstravo žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, kaip naudoja šį ginklą, o Kyjivas prašė daugiau Vakarų ginklų Maskvos pajėgoms atremti.
V. Zelenskis priėmė kvietimus dalyvauti G7 ir NATO viršūnių susitikimuose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė kvietimus dalyvauti birželio pabaigoje vyksiančiuose G7 ir NATO viršūnių susitikimuose. Tai jis trečiadienį pareiškė tviteryje.
„Su dėkingumu priėmiau partnerių kvietimus dalyvauti svarbiuose tarptautiniuose susitikimuose“, – teigė jis. Tačiau V. Zelenskis nepasakė, ar paliks Kyjivą, ar kaip kitose konferencijose dalyvaus vaizdo ryšiu. Ir savo tradiciniame vakariniame kreipimesi jis šį klausimą paliko atvirą.
Į septynių svarbiausių pramoninių valstybių lyderių konferenciją, anot V. Zelenskio, jį pakvietęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Kvietimo į NATO susitikimą jis sulaukęs iš generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo.
G7 viršūnių konferencija birželio 26-28 dienomis vyks Vokietijoje. G7 grupei priklauso JAV, Vokietija, Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Kanada. Be to, visuose susitikimuose yra atstovaujama ES.
Birželio 28 dieną Ispanijos sostinėje Madride prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime 30 Aljanso šalių vadovai spręs, kaip vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu reaguoti į Rusijos grėsmę. Konkrečiai kalbama apie rytinio flango stiprinimą papildomais NATO daliniais.
Ir NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad dar nėra aišku, ar V. Zelenskis asmeniškai atvyks į susitikimą, ar dalyvaus jame vaizdo ryšiu. „Jo laukiame asmeniškai. Tačiau jei tai neįmanoma, jis su mumis kalbės vaizdo ryšiu“, – teigė J. Stoltenbergas.
Rusija kaimyninę Ukrainą užpuolė vasario 24 dieną.
Vašingtonas teigia nedarantis spaudimo Ukrainai derybose su Rusija
Pasak JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake’o Sullivano, JAV vyriausybė siekia palaikyti Ukrainą ir padėti jai prieš bet kokias derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.
„Mes palaikysime juos ir konsultuosimės su jais, kol jie masto, kokio jie nori pasiekti derybų su rusais rezultato“, – sakė jis. „Manome, kad tai turės baigtis diplomatija“, – sakė J. Sullivanas ir pridūrė, kad JAV nesiima vaidmens nustatyti derybų tikslus ar sąlygas.
Ukraina yra „suvereni šalis, kuri galiausiai pati nuspręs savo likimą“, sakė jis per renginį Vašingtone. „Mes neketiname jų spausti daryti teritorinių nuolaidų. Manome, kad tai prieštarauja tarptautinei teisei ir yra tiesiog neteisinga“.
Vašingtono parama pasireiškia tuo, kad „ukrainiečiai stiprinami, kiek įmanoma, pirmiausia mūšio lauke, o galiausiai prie derybų stalo“, – sakė jis. „Norime, kad ukrainiečiai užimtų kuo stipresnę poziciją, kai ši diplomatija įsijungs visapusiškiau“.
JK įvedė sankcijas Rusijos Stačiatikų Bažnyčios patriarchui Kirilui
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui „už tai, kad jis remia ir pritaria“ prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą.
Užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė praėjus dviem savaitėms po to, kai Europos Sąjungos šalys, pasipriešinus Vengrijai, išbraukė įtakingą dvasininką iš savo pačių naujausių sankcijų sąrašo.
Parengta pagal ELTOS inf.