Pateikiame 111 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Ukraina gavo tik 10 proc. pažadėtų ginklų
Ukraina gavo tik 10 proc. Vakarų pažadėtų ginklų, skirtų padėti Kyjivui atremti Rusijos puolimą, antradienį pranešė gynybos viceministrė.
„Iš to, ką sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – sakė Anna Malyar, jos žodžius transliavo televizija. Ji pridūrė, kad Vakarai turėtų paspartinti pristatymo grafiką.
„Kad ir kaip Ukraina besistengtų, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos šio karo laimėti nepavyks“. Tokiems pristatymams turėtų būti nustatytas „aiškus terminas“, nes kiekvienas atidėjimas Ukrainai brangiai kainuoja ir didina pavojų, kad daugiau teritorijų pateks į Rusijos rankas. „Turime žinoti aiškius terminus, nes kiekvieną dieną vėluojama, kalbame apie Ukrainos karių ir civilių gyvybes“, – sakė ji. „Labai ilgai laukti negalime, nes padėtis itin sudėtinga“, – pridūrė ji, turėdama omenyje šliaužiantį Rusijos veržimąsi Donbase, kur Maskvos pajėgos pasirengusios užimti visą Luhansko sritį.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl prašė sunkiosios ginkluotės iš Vakarų, kritikuodamas kai kurių Europos lyderių „santūrų elgesį“, kuris, jo teigimu, „labai sulėtino ginklų tiekimą“.
„Esu dėkingas už tai, kas ateina, bet tai turi vykti greičiau“, – per spaudos konferenciją internetu sakė jis Danijos žurnalistams. Pasak jo, Rusija turi „šimtus kartų daugiau įrangos ir ginklų“ nei Ukraina, kuriai trūksta ir „tolimojo nuotolio ginklų“, ir „šarvuotų mašinų, ir dėl to mes prarandame žmones“, sakė jis. Greitis, kuriuo Ukraina galės atkovoti Rusijos okupuotą teritoriją, „tikrai priklauso nuo šios pagalbos ir ginklų“. „Jei nebus pagreitintas ginklų tiekimas, bus sąstingis (…) žmonės ir toliau mirs. Jei mums duos ginklus, judėsime į priekį.“
Ukrainai išminuoti teritoriją padeda 30 šalių
Ukrainai išminuoti teritoriją padeda 30 šalių. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos atstovė Olena Matvejeva, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pasak jos, teritorijos užteršimo sprogiais daiktais mastas ir išminavimo darbų intensyvumas reikalauja didelių išteklių, kuriuos būtina nuolat atnaujinti. Pirmiausia omenyje turimas dalinių aprūpinimas priešgaisrine gelbėjimo technika ir technika griuvėsiams šalinti, individualios apsaugos priemonėmis ir t. t.
„Europos šalys pasirengusios ir ateityje teikti mums reikiamą paramą (išminavimo darbams). Vienas iš jau efektyviai veikiančių kanalų – Europos civilinės saugos mechanizmas. Į pagalbą Ukrainai pasitelktos visos 27 ES šalys, taip pat Norvegija, Turkija ir Šiaurės Makedonija“, – sakė O. Matvejeva.
Ji patikslino, jog per daugiau kaip 100 karo dienų Ukraina gavo 40 tūkst. tonų įrangos išminavimo darbams.
„Ukrinform“ primena, kad Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai jau išminavo 27 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Ukrainos prezidentas prašo daugiau Vakarų pagalbos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo daugiau Vakarų pagalbos kare su Rusija.
„Norėdami laimėti šį karą, kartu turime nuveikti kur kas daugiau“, – antradienį interviu Vokietijos dienraščiui „Zeit“ sakė V. Zelenskis. Jis konkrečiai nurodė, kad jo šaliai reikia daugiau modernios artilerijos, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas.
Pasak Ukrainos prezidento, ginklų tiekimas iš Vokietijos „išlieka mažesnis nei galėtų būti“. Kyjivas jau kurį laiką ragina Berlyną atsisakyti savo atsargios pozicijos ginklų tiekimo klausimu ir atsiųsti Ukrainai sunkesnės ginkluotės. Vokietija yra pažadėjusi pradėti atitinkamą tiekimą, tačiau Ukraina tokių ginklų dar nesulaukė.
Vėlų pirmadienį duodamas interviu vokiečių transliuotojui ZDF, V. Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą „patikinti mus, kad Vokietija palaiko Ukrainą“. Paklaustas, ar norėtų iš O. Scholzo išgirsti žodžius, kad Ukraina „turi laimėti karą“, V. Zelenskis nurodė: „Nesvarbu, kokia tai būtų formuluotė – Ukrainoje kasdien miršta dešimtys žmonių. Tad sakykite ką norite ir kaip norite, tačiau padėkite mums. Prašau.“
Jei Ukraina žlugs, laimės ne teisinė, o fašistinė valstybė
Jei Ukraina žlugs, laimės ne teisinė, o fašistinė valstybė, tai Seime vykusiame iškilmingame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjime sakė istorikė Tetiana Boriak, atvykusi į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje.
Ši diena, anot jos, yra 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena.
Ukrainos žmonių vardu T. Boriak išreiškė Lietuvai beribį dėkingumą už jos visapusę pagalbą šiame kare.
Ukrainos istorikė sakė, kad ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol.
„Turiu garbės kreiptis į jus reikšmingu ir neįtikėtinai sunkiu metu, pagerbiant atminimą tų, kuriuos ištrėmė ir sunaikino du totalitariniai režimai – nacių ir sovietų okupacija bei genocidas. Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“,- sakė T. Boriak.
Ji priminė skaudžius ukrainiečių gyvenimo puslapius, bandymus naikinti tautinę tapatybę, represijas, Holodomorą. Pasak T. Boriak, iš viso Ukraina dėl Holodomoro prarado 4,5 mln. žmonių, o tai reiškia, kad Ukraina prarado beveik 15 proc. savo gyventojų.
„Garsiai kalbėti apie Holodomorą buvo draudžiama – mano prosenelis Ivanas Borjakas gavo 10 metų priverstinio darbo stovyklose už prisiminimus apie badmetį 1933 m. pradžioje. Nepaisant to, liudininkai nepamiršo Holodomoro ir bandė pasiekti išorinį pasaulį bei jį perspėti apie Rusijos raudonojo imperializmo pavojus“,- sakė T. Boriak.
Anot jos, per Antrąjį pasaulinį karą netekome apie 9 mln. ukrainiečių – tiek civilių, tiek karių.
„Pokario represijos reiškė nuo 600 000 iki 800 000 Vakarų Ukrainos gyventojų ir 190 000 Krymo totorių deportaciją. (…) Per 70 „taikių“ sovietų valdymo metų buvo nužudyta ir represuota daugiau nei 7 mln. ukrainiečių. Nužudytų ir represuotų ukrainiečių (neįskaitant karo aukų) – 1 mln. per 10 metų, 100 tūkst. per metus, daugiau nei 270 kasdien…“,- sakė T. Boriak.
Prieš plataus masto karą 2022 m. vasario 24 d. ji baigė disertaciją apie pabėgėlius iš SSRS po Antrojo pasaulinio karo. „Net neįsivaizdavusi, kad ketvirtadienį, vasario 24 d., parašius apie aną karą, nauja grėsmė įsiverš į mano, mano šeimos ir mano šalies gyvenimą kaip trečiasis pasaulinis karas“,- sakė istorikė.
Ji kalbėjo apie puolimą prieš ukrainiečių tapatybę. „Kaip ir SSRS, Rusija šiuo metu deportuoja ukrainiečius iš laikinai okupuotų teritorijų. Šiuo metu tai yra 1 400 000 ukrainiečių, įskaitant daugiau nei 240 000 vaikų. Jie atsiduria atokiausiuose, skurdžiuose Rusijos regionuose, be pragyvenimo ir bendravimo priemonių. Rusija jau parengė įstatymų pataisas ukrainiečių vaikų įvaikinimui palengvinti. Informacijos apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių likimą nėra. Nemažai Ukrainos miestų – Mariupolis, Volnovacha, Popasna, Rubižnė, Lisičanskas, Iziumas, Severskodoneckas, taip pat daugelis kaimų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Kaip ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, Rusija toliau „eksportuoja“ Ukrainos grūdus. Bombarduojamos talpyklos, saugyklos, žemės ūkio technika, minuojami laukai ir jūros, blokuojami Ukrainos uostai. Badas gresia ne tik Ukrainos valstiečiams, kaip ir 1933 m., bet ir daugiau nei 300 mln. žmonių. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas ciniškai kaltina JAV ir Ukrainos prezidentus dėl tariamo jų noro suorganizuoti „badą planetoje“.
(…) Okupantai ukrainietiškas knygas (ypač apie Ukrainos istoriją) pradėjo deginti ir naikinti laikinai okupuotose teritorijose 2014 m., tai daro ir šiandien. Tuo pačiu metu primetama Rusijos švietimo sistema, importuojami rusų istorijos, kalbos, literatūros vadovėliai.
Imperija atvirai pareiškė norą atkurti SSRS, šį kartą nedalyvaujant ukrainiečiams. Okupuotose teritorijose Rusijos agresorius grąžina į gatves dekomunizuotus sovietinius vardus arba skiria naujus. Melitopolyje – Sudoplatovo (enkavėdisto, daugelio Ukrainos politikų žudynių organizatoriaus) vietoj Doncovo (politiko, publicisto); tarp Mariupolio paminklų – Leniną.
5 milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, apie 4 milijonai – šalies viduje perkeltais asmenimis; žuvo 287 vaikai (dėl karo veiksmų tikslių skaičiavimų atlikti neįmanoma). Visiškai ar iš dalies sunaikinta apie 7 000 gyvenamųjų pastatų, daugiau nei 1 800 švietimo įstaigų, daugiau nei 700 sveikatos priežiūros įstaigų, 350 kultūros paminklų; okupantai apiplėšia muziejus ir grobia muziejines vertybes“,- kalbėjo istorikė iš Ukrainos T. Boriak.
„Jie bando mus nužudyti – ištrinti savo nusikalstamos imperinės praeities atmintį; paslėpti pavogtą istoriją (juk Rusijos valiuta grivina yra ne Rusijos, o Ukrainos nacionalinė valiuta, o trišakis, kaip kunigaikščio Vladimiro Didžiojo valstybės simbolis, yra ne Rusijos, o Ukrainos herbas) ir pasisavinti Kyjivo metropolitą; tęsti savo imperinį egzistavimą užkariaujant naujas teritorijas ir pagaliau išspręsti Ukrainos klausimą“, – iš Seimo tribūnos sakė T. Boriak.
Ukrainai grąžinti dar 64 kritusių „Azovstal“ gynėjų kūnai
Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė žuvusių karių palaikais – Zaporižės srityje Kyjivui grąžinti 64 kritusių Mariupolio „Azovstal“ gynėjų kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“.
„Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas derybose, kuriose dalyvavo komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka“, – feisbuke pranešė Ukrainos Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.
Prie šios operacijos organizavimo, be kita ko, prisidėjo pastaroji ministerija, Ukrainos Gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas, Ukrainos saugumo tarnyba, ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir kitos šalies teisėsaugos agentūros.
Ukraina ir toliau deda pastangas, kad susigražintų Rusijos rankose esančių kritusių ukrainiečių karių kūnus. Visi procesai vyksta laikantis Ženevos konvencijos.
Birželio 9 d. Kyjivas atgavo dar 58 „Azovstal“ gynėjų palaikus.
Sjeverodoneckas dar neatkirstas
Ukrainos valdžios pareigūnai antradienį pareiškė, kad nors buvo sunaikintas trečias į Sjeverodonecką vedantis tiltas, šis miestas dar neatkirstas nuo likusios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamos teritorijos.
Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas teigė, kad per intensyvų apšaudymą buvo sunaikintas trečiasis tiltas per Doneco upę, kuris jungia Sjeverodonecką su ukrainiečių kontroliuojamu Lysyčansko miestu. „Tačiau (Sjeverodoneckas) nėra izoliuotas“, – Ukrainos televizijai teigė O. Striukas. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė ir toliau gina šį miestą. Čia kautynės verda visą parą, o situacija keičiasi „kas valandą“.
O. Striuko teigimu, mieste esančios „Azot“ chemijos gamyklos bunkeriuose šiuo metu glaudžiasi „maždaug 540–560 civilių“. Karinės administracijos vadovas nurodė, kad sudėtinga jiems padėti, tačiau gamykloje esama „šiek tiek atsargų“.
Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus antradienį nurodė, kad Rusijos pajėgos apšaudo šį objektą. Jis kartu pripažino, kad Maskvos kariuomenė šiuo metu kontroliuoja maždaug 70 proc. miesto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlų pirmadienį pareiškė, kad kova dėl Sjeverodonecko kontrolės sukelia didžiulius žmogiškuosius nuostolius.
Parengta pagal ELTOS inf.