Pateikiame 106 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Vakarų ginklai užbaigtų kovą Sjeverodonecke per 2–3 dienas
Vakarų tiekiama tolimojo nuotolio artilerija suteiktų Ukrainai ugnies jėgą, kurios jai reikia, kad per kelias dienas atmuštų Rusijos pajėgas ir užimtų Sjeverodonecką, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos regiono pareigūnas.
„Kai tik turėsime tolimojo nuotolio artileriją, kad galėtume rengti dvikovas su Rusijos artilerija, mūsų specialiosios pajėgos galės išvalyti miestą per dvi ar tris dienas“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Sergijaus Haidajaus interviu, išplatintame jo oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose.
Rusija jau paleido į Ukrainos teritoriją daugiau kaip 2,6 tūkst. raketų
Nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau paleido į Ukrainos teritoriją per 2,6 tūkst. raketų, daugiausia – į civilinius objektus. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Per 105 plataus masto karo dienas Rusija panaudojo prieš Ukrainos miestus jau daugiau kaip 2 600 įvairių raketų, daugumą jų – prieš civilinius objektus: įmones, geležinkelius, tiltus, universitetus, netgi prieš gyvenamuosius namus“, – sakė valstybės vadovas.
Jis priminė, kad viena iš šių Rusijos raketų Odesoje pražudė tris žmones: trijų mėnesių mergaitę vardu Kira, jos mamą ir senelę, tris vienos šeimos kartas.
„Kirai buvo viso labo mėnuo, kai Rusija pradėjo plataus masto karą. Ką ji matė savo gyvenime? Ir kaip jos nužudymas padidino Rusijos įtaką?“ – retoriškai klausė V. Zelenskis.
„Ukrinform“ primena, kad nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 263 vaikai, o dar 488 buvo sužeisti.
Rusija pakeitė taktiką kovoje dėl Severodonecko kontrolės
Rusijos kariuomenė, pasak Ukrainos prezidento patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, pakeitė savo taktiką kovoje dėl Severodonecko miesto kontrolės, praneša agentūra „Sky News“.
O. Arestovyčiaus teigimu, rusų kariai pasitraukė iš miesto ir dabar jį talžo pasitelkdami artileriją ir oro antskrydžius. „Pasitraukė jie, pasitraukė ir mūsų kariai, tad artilerija smūgiuoja tuščiai vietai. Jie smūgiuoja stipriai, tačiau nepatirdami sėkmės“, – teigė prezidento patarėjas.
Kiek anksčiau Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus nurodė, kad didžioji miesto dalis dabar yra Rusijos rankose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja tik jo priemiesčius.
Severodoneckas yra strategiškai svarbi Ukrainos rytinės Luhansko srities dalis. Jo užėmimas būtų svarbi pergalė Rusijai.
Lietuvos kariuomenės vadas neatmeta galimybės, kad ukrainiečiai pabandys atsiimti užgrobtas teritorijas
Nors šiandien ir neatrodo realu, tačiau Ukraina karo su Rusija metu gali bandyti atsiimti dar 2014 m. Kremliaus okupuotą Krymą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Vertinant iš šiandien dienos perspektyvos, žiūrint į jėgų santykį ir į tų šalių ekonomikas, nepaisant visų sankcijų (Rusijai – ELTA) ir t.t., tai būtų labai sudėtingas uždavinys. Bet greičiausiai turint atitinkamą karinį potencialą, o parengto personalo ir motyvacijos Ukraina turi… Tad jei (ukrainiečiai – ELTA) aiškiai matytų, kad turi tuos resursus rankose, kad turi įrankius rankose, su kuriais galėtų įvykdyti didžiulį kontrpuolimą, jog atsiimtų okupuotas žemes, ukrainiečiai tikrai būtų pasiruošę tai padaryti. Moraliai jie yra, sakyčiau, net daugiau motyvuoti atsiimti nei išlaikyti tą, ką dabar turi“, – „Žinių radijui“ teigė Lietuvos kariuomenės vadas.
„Ukrainiečiai mažiau prasmės mato kodėl jie turi atiduoti ir žiūrėti kaip jie (rusai – ELTA) niokoja žemes, miestus ir kaimus, neetiškai elgiasi su vietos gyventojais, daro karo nusikaltimus ir t.t.. Jie (ukrainiečiai – ELTA), mano galva, geriau vykdytų plataus masto puolimą ir atsiimtų nei būtų tokioje situacijoje“, – sakė V. Rupšys, pažymėdamas, kad karai dažniausiai būna labai nenuspėjami ir karo eiga gali labai greitai pasikeisti.
„Visko gali būti, nors dabar ir neatrodo realu“, – akcentavo Lietuvos kariuomenės vadas.
Lenkijos prezidentas: „Ar per Antrąjį pasaulinį karą kas nors taip kalbėjosi su Hitleriu?“
Interviu leidiniui „Bild“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda griežtai sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kurie vis skambina Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, tęsiančiam karą Ukrainoje.
„Mane stebina visi pokalbiai su Putinu. Jie neduoda jokių rezultatų ir tik legitimizuoja asmenį, atsakingą už Rusijos armijos nusikaltimus Ukrainoje. Ar per Antrąjį pasaulinį karą kas nors taip kalbėjosi su Adolfu Hitleriu? Ar kas nors sakė, kad Hitleris turi išsaugoti veidą? Kad turime taip elgtis, kad nepažemintume Hitlerio?“ – retoriškai klausė A. Duda.
Jis priminė, jog 2008 metais, kai Rusija užpuolė Sakartvelą, tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis pasakė, kad Rusijos imperializmas vėl atgimė, kad vėl matome Rusijos veidą, kurio kelis dešimtmečius nematėme, bet gerai pažįstame.
„Turime padaryti visa, kad sustabdytume imperialistinę Rusiją. Turime padėti ukrainiečiams visais įmanomais būdais. Labai tikimės, kad Rusijos imperializmas nusilauš dantis Ukrainoje. O mes tuo metu tiek sustiprėsime, kad mūsų nebedrįs pulti. Tad Ukrainos, laisvos, suverenios valstybės, gynyba mums turi fundamentalią reikšmę“, – pabrėžė A. Duda.
Paprašytas pakomentuoti Vokietijos poziciją esant dabartinei situacijai, Lenkijos prezidentas pareiškė: „Daliai Vokietijos verslininkų apskritai nerūpi, kas ištiko Ukrainą. Jie sako: norime tvarkyti verslo reikalus su Rusija, uždirbti pinigų, pirkti pigias dujas, importuoti naftą. Gal Vokietijos verslo atstovai netiki, kad Rusijos armija galėtų vėl pasiekti didelę pergalę Berlyne ir užimti dalį Vokietijos. Mes Lenkijoje žinome, kad tai įmanoma. Ir todėl mums nėra „tik verslo“. Ir todėl raginame pasaulį ir Europą, kad nebebūtų tik verslo su Rusija“.
V. Zelenskio pasiuntinys Berlyne prognozuoja, kad Ukraina gaus ES kandidatės statusą
Po dvi dienas trukusių derybų Berlyne Ukrainos specialusis pasiuntinys dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES) perspektyvų pareiškė įsitikinimą, kad Kyjivui bus suteiktas bloko kandidatės statusas.
Regioninės plėtros ministras Oleksijus Černyšovas dpa sakė tikįs, kad 27 ES valstybės narės patvirtins Ukrainos kandidatės statusą vėliau šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje, jei Europos Komisija kitą savaitę pateiks atitinkamą rekomendaciją. O. Černyšovas mano, kad tokiam žingsniui pritars ir Vokietija. „Mūsų suprantimu, jie netrukdys, jei (Europos Komisijos) ataskaita bus teigiama“, – sakė jis.
O. Černyšovas, vienas iš keturių Ukrainos prezidento Volodomyro Zelenskio specialiųjų pasiuntinių, ES sostinėse užsiimančių lobizmu dėl Ukrainos narystės, antradienį ir trečiadienį Berlyne susitiko su aukšto rango Vokietijos politikais. Jis nurodė, kad tikriausiai Europos Komisija paskelbs savo rekomendaciją dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai birželio 15 dieną. „Galbūt sprendimas dar nėra visiškai priimtas“, – sakė jis ir pridūrė, kad Europos lyderiai greičiausiai laikysis Komisijos rekomendacijos.
Nors kelios ES valstybės jau pareiškė palaikymą šio statuso suteikimui, Vokietijos vyriausybė kol kas nerodo didelio noro tam pritarti. Paprastai prireikia daugelio metų, kol šalis iš kandidatės statuso pereina į visateisę narystę ES.
Per vizitą Vokietijoje O. Černyšovas taip pat pasisakė už greitesnį ginklų pristatymą Ukrainai. „Kiekviena diena yra labai svarbi, – sakė jis. – Ir, žinoma, norime, kad tai vyktų greičiau, nei vyksta dabar“. Vokietijos vyriausybė pažadėjo pristatyti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, kol kas nė viena siunta šalies dar nepasiekė.
Parengta pagal ELTOS inf.