Pateikiame 104 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
V. Zelenskis: pergalė įmanoma tik mūšio lauke
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau mano, kad Rusijos karą prieš jo šalį įmanoma užbaigti tik „mūšio lauke“. „Pirmiausiai pergalė turi būti pasiekta mūšio lauke“, – pareiškė jis interviu „Financial Times“. Tačiau kad galėtų vykdyti puolimą, Ukrainai vis dar trūksta technikos. Be papildomos įrangos Kyjivui sunku, nuostoliai būtų dideli. „O žmonės man yra prioritetas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Anot jo, Vakarai ir toliau turi būti suinteresuoti Ukrainos suverenumu. „Negali būti jokių pokalbių be Ukrainos, mums už nugaros“, – kalbėjo V. Zelenskis. Ukraina dėl pinigų, degalų stygiaus ar dėl sugriautos infrastruktūros nebus labiau pasiruošusi deryboms. „Mes netekome pernelyg daug žmonių, kad tiesiog atiduotume savo teritoriją“, – pažymėjo prezidentas. Maskva reikalauja iš Kyjivo teritorinių nuolaidų karui užbaigti.
Kol kas niekas nepriverčia Rusijos nutraukti karą. Kyjivas dėkingas už Vakarų sankcijas Maskvai. „Tačiau šiandien jos nedaro tokio poveikio Rusijai, (kokio me norėtume), nes jos įgyvendinamos nevisiškai“, – sakė V. Zelenskis. Europiečiai esą neturėtų bijoti visiško rusiškų dujų ir naftos boikoto. Kartu prezidentas pripažino, kad Rusijai jau pavyksta apeiti sankcijas.
Ukraina nuo vasario pabaigos ginasi nuo Rusijos puolimo. Jungtinės Tautos iki šiol registravo daugiau kaip 4 200 žuvusių civilių, tačiau spėja, kad aukų skaičiai yra daug didesni.
B. Johnsonas: Ukraina neturi būti spaudžiama sudaryti prastą taikos susitarimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neturi justi pasaulio galingųjų spaudimo sudaryti prastą taikos susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, kurį cituoja transliuotojas BBC.
Pasak B. Johnsono atstovo, premjeras antradienį per susitikimą su ministrų kabineto nariais pareiškė, kad prasti taikos susitarimai ilgai negyvuoja. „Jis teigė, kad pasaulis turi vengti bet kokios įvykių baigties, kuri rodytų, kad Putino agresija atsipirko“, – pridūrė atstovas.
Tame pačiame susitikime šalies užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paskelbė, kad Londonas rengia tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Ukrainos vyriausybė yra pabrėžusi, kad nesutiks su jokiu taikos susitarimu, pagal kurį turės Rusijai atiduoti dalį savo teritorijos.
Šimtai civilių slepiasi Severodonecko gamyklos bunkeriuose
Apie 800 civilių gyventojų yra pasislėpę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Severodonecko mieste, sakė Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso gamykla, advokatas.
„Apie 800 civilių gyventojų rado prieglobstį chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo įmonei „Group DF“, bunkeriuose“, – teigė amerikiečių advokatas Lanny J. Davisas bendrovės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai, siekdami užimti rytų Ukrainą, stengėsi perimti šio svarbaus miesto kontrolę.
„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3 000 gamyklos darbuotojų ir maždaug 600 Severodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė jis. Darbuotojai liko gamykloje, bandydami „apsaugoti“ likusią „labai sprogių gamyklos cheminių medžiagų“ dalį, sakoma pareiškime.
Ukrainos prezidentūra, į kurią kreipėsi AFP, iki dienos pabaigos šios informacijos nepatvirtino.
Maskva kiek anksčiau antradienį paskelbė, kad „visiškai išlaisvino“ Severodonecko gyvenamuosius rajonus, po to, kai pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių kariai „laikosi“ savo pozicijose.
57 metų Dmytro Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra artimas buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkas.
2021 metų birželį V. Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo magnatui buvo įvestos sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų iš jo įmonių atėmimą, apkaltinus jį titano gaminių pardavimu Rusijos karinėms bendrovėms.
Nepaisant to, vasario pabaigoje D. Firtašas pasmerkė Rusijos invaziją ir kartu su prezidento administracija padėjo sukurti visą parą veikiantį televizijos naujienų tinklą.
„Šis karas yra visiškai nereikalingas ir jokiu būdu negali būti pateisinamas“, – sakoma antradienį paskelbtame jo pareiškime.
V. Zelenskis įsitikinęs, kad nepaisant Vokietijos nenoro Ukraina gaus ES kandidatės statusą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad jo šaliai per artimiausias kelias savaites bus suteiktas Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusas, nepaisant Vokietijos nenoro paremti Kyjivo siekį tapti ES nare.
„Tai bus sprendimas ne tik Ukrainai, bet ir visam Europos projektui“, – pirmadienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tai, kas nutiks, lems, ar ES turės ateitį, ar ne.
Europos Komisija artimiausiu metu planuoja nuspręsti, kaip geriausiai elgtis su Ukrainos narystės siekiu, šalis pateikė prašymą netrukus po Rusijos vasario pabaigoje pradėtos plataus masto invazijos į kaimynę. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškiai pasakė, kad Ukrainai neturėtų būti suteiktas sutrumpintas kelias į narystę ES, ir nors kitos ES valstybės jau pareiškė paramą suteikti Ukrainai kandidatės statusą, Vokietijos vyriausybė tam nepritaria.
Atsižvelgdamas į tai, V. Zelenskis išsiuntė savo ryšių ir teritorijų plėtros ministrą Oleksijų Černyšovą kaip specialųjį pasiuntinį į Berlyną stumti Ukrainos stojimo į ES planus. Kyjivas ir toliau tikisi, kad birželio 23–24 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime 27 ES valstybių narių vadovai įvardins Ukrainą kandidate į bloką.
„Europos Sąjunga turi priimti Ukrainą“, – sakė O. Černyšovas prieš susitikimus Berlyne, pabrėžęs, kad jo šalis nesiekia lengvatinio režimo. „Mes nesitikime įstojimo per užpakalines duris, kaip ir nesitikime greito kelio Ukrainai“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas nesuinteresuotas jokia kita partnerystės su ES forma, kaip siūlo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o tik visaverte naryste. „Šiuo metu neplanuojame svarstyti jokio kito formato“, – sakė jis.
Turkija pirks iš Ukrainos grūdus su daugiau kaip 25 proc. nuolaida
Turkija ketina pirkti iš Ukrainos grūdus su daugiau kaip 25 proc. nuolaida. Ankara taip pat deda diplomatines pastangas atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų.
Tai pareiškė Turkijos žemės ir miškų ūkio ministras Vahitas Kirişci, kurį cituoja laikraštis „Yeni Safak“.
„Su Ukraina susitarta dėl grūdų pirkimo su daugiau kaip 25 proc. nuolaida. Bet ji susiduria su problemomis saugumo ir produkcijos eksporto klausimais ir nori, kad Turkija būtų arbitras šiame procese. Mumis pasitiki ir Rusija, ir Ukraina“, – teigė ministras.
Pasak jo, šią savaitę Turkijoje įvyks du svarbūs susitikimai, skirti Ukrainos grūdų tiekimui į pasaulio rinkas.
Vienas iš jų bus surengtas Stambule. Jame Turkijos, Ukrainos, Rusijos ir JT atstovai tarsis dėl centro, kuris stebėtų Ukrainos grūdų gabenimą jūra, įsteigimo. O žaliojo koridoriaus sudarymo klausimas trečiadienį Ankaroje bus svarstomas su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu.
Portalas „rbc.ua“ primena, jog neseniai buvo pranešta, kad Rusija ir Turkija aptarė preliminarius susitarimus dėl žemės ūkio produkcijos eksporto Juodąja jūra atblokavimo, bet jos savo planų nederino su Ukraina.
Karas Ukrainoje jau pražudė 263 vaikus
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 263 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.
Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar mažiausiai 467 vaikai. Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Į Odesą atvykusi Vokietijos ministrė kalba apie pavojų Ukrainos kultūrinei tapatybei
Vokietijos kultūros ministrė Claudia Roth, šiuo metu viešinti Odesos uostamiestyje prie Juodosios jūros, sako, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę ir šalies kultūriniam identitetui. „Šis karas taip pat yra karas prieš kultūrą, prieš demokratijos kultūrą“, – antradienį sakė Žaliųjų politikė.
Per daugiau nei tris mėnesius trunkantį karą sunaikintos arba apgriautos 375 kultūros įstaigos, nukentėjo 137 bažnyčios. „Tampa aišku: puolama Ukrainos kultūrinė tapatybė“, – sakė ji.
C. Roth pažadėjo paramą šaliai. „Dabar bandome pasiųsti tarptautinį signalą palaikydami Odesos senamiesčio paskelbimą Pasaulio paveldo miestu“, – sakė ji Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF laidoje „Morgenmagazin“. Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti atitinkamą atsakomybę, tai gali būti ir papildoma apsauga nuo atakų, sakė ji.
C. Roth taip pat pasisakė už tai, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. „(Kalba eina) apie mūsų bendras vertybes – laisvės, teisingumo ir taikaus gyvenimo vertybes“, – sakė C. Roth. Ministrė pabrėžė, kad Vokietija taip pat remia Ukrainos archyvų skaitmenizavimą: „Čia taip pat puolamos bibliotekos ir seni archyvai, kitaip tariant, miestų, bendruomenių, visuomenės atmintis“.
C. Roth yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, apsilankiusi Odesoje nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Miestas laikomas ne tik kultūros didmiesčiu, bet ir strategiškai svarbus, ypač dėl didelio uosto.
Parengta pagal ELTOS inf.