Pateikiame 99 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
E. Macronas raginamas pagaliau surengti kelionę į Ukrainą
Ištisus mėnesius Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsakinėja į klausimus, kodėl jis dar neapsilankė Ukrainoje nuo tada, kai joje prasidėjo karas.
„Visada sakiau tą patį“, – antradienį žurnalistams Šiaurės Prancūzijoje sakė jis. „Keliausiu, kai laikas ir aplinkybės bus naudingos“.
Nuo vasario pabaigos stebėjęs, kaip Vakarų lyderiai vienas po kito vyksta į Kyjivą asmeniškai pasisveikinti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dabar E. Macronas patiria vis didesnį spaudimą pasekti jų pavyzdžiu, kad parodytų savo paramą Ukrainai. Kovo ir balandžio mėnesį per rinkimų kampaniją jis minėjo įtemptą savo tvarkaraštį ir atmetė galimybę ciniškai pasinaudoti subombarduotų gatvių Ukrainos sostinėje nuotraukomis. Tačiau jo nenoras pasekti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono, Kanados premjero Justino Trudeau ar Europos Sąjungos vadovės Ursulos von der Leyen pėdomis, kai balandžio 24 d. užsitikrino antrąją kadenciją, kelia vis daugiau klausimų.
Keliones į Ukrainą, žinoma, apsunkina keleivių eismui uždaryta oro erdvė, tačiau tai nesutrukdė kitiems lyderiams atvykti į Ukrainą traukiniais iš Lenkijos. Kodėl neatlikus kelionės iš Paryžiaus? Ir kada 44-erių prezidentas, mėgstantis pasipuikuoti užsienio kelionėmis, nuspręs, kad jo buvimas „naudingas“?
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį aiškiai perdavė Kyjivo norą, sakydamas, kad „būtų gerai, jog E. Macronas atvyktų Prancūzijos pirmininkavimo ES metu“. Paryžius pirmininkauja Europos Sąjungai šešis mėnesius rotacijos tvarka iki birželio pabaigos. “Jis galėjo tai padaryti kitą dieną po išrinkimo. Atėjo laikas tai padaryti dabar“, – trečiadienį televizijos kanalui BFM sakė dažnas kritikas buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as.
Pasak prancūzų užsienio politikos eksperto Francois Heisbourgo, tai, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai iki šiol nebuvo Kyjive, krenta į akis. Teisingai ar ne, įtarinėjama, jog visi trys trokšta pasiekti susitarimą kuo greičiau nutraukti kovas, sakė F. Heisbourgas, nors E. Macronas visuomet tvirtino, kad bet kokio susitarimo sąlygos priklauso tik nuo Ukrainos.
Prancūzijos lyderis mėgina tiesti tiltą tarp Ukrainos ir Rusijos ir vasarį prieš karą apsilankė abiejose sostinėse bei valandų valandas telefonu bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu. Dėl to jis atrodo einantis kitu keliu nei kritiškesnės šalys, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija ir Rytų Europos valstybės, pasmerkusios V. Putiną ir įtariamus jo karo nusikaltimus.
E. Macronas pasisakė prieš „žodinį eskalavimą“ ir gegužę perspėjo „nežeminti“ Maskvos siekiant užbaigti konfliktą. „Nemanau, kad Prancūzija bando „įsiteikti Rusijai“ (…) bet tai, kad E. Macronas nerengia vizito, vis tiek labai keista“, neseniai tviteryje parašė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje Peteris Rickettsas.
V. Zelenskis kelis kartus kritikavo kolegą prancūzą, kartą pasakęs, jog E. Macronas bijo V. Putino, o jo pokalbius su Rusijos lyderiu pavadinęs „bergždžiais“. „Žinau, kad tarpininkaudamas Rusijai ir Ukrainai jis norėjo rezultatų, bet jokių rezultatų nėra“, – gegužės viduryje vienam Italijos kanalui sakė V. Zelenskis.
Bet kokią Prancūzijos kritiką E. Macronas laiko neteisinga ir atkreipia dėmesį į Prancūzijos gamybos sudėtingos artilerijos ir prieštankinės ginkluotės „Caesar“ pristatymus, o taip pat iškalbingą paramą sankcijoms Rusijai. Jis visuomet tikino, kad su V. Putinu kalbasi tik V. Zelenskio prašymu arba glaudžiai su juo derindamas ir kad komunikacijos kanalą su Kremliumi verta išsaugoti.
Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį buvo pasiųsta į Ukrainą, jos kelionė vertinama kaip paramos simbolis. „Prancūzija neturi ko gėdytis, kalbant apie įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė buvusi prancūzų diplomatė ir Europos užsienio santykių tarybos ekspertė Marie Dumoulin. Tačiau ji sakė esanti „nustebusi“, kad savo pirmajai kelionei po rinkimų E. Macronas pasirinko ne Kyjivą.
Proga apsilankyti gali atsirasti vėliau šį mėnesį, artėjant birželio 23–24 d. vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, kai 27 narių blokas nagrinės Ukrainos narystės prašymą.
„Tai nėra abejingumas ar nuolaidžiavimas“, – apie E. Macrono sprendimą kol kas nevykti į Kyjivą AFP aiškino Prancūzijos prezidento patarėjas. „Jis ketina ten vykti ne tam, kad pasidarytų asmenukę, o dėl ko nors konkretaus“.
Airija Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu
Airijos Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu, praneša agentūra „Ukrinform“.
Dokumente taip pat reikalaujama Rusijos valdžios atsakomybės už rusų karių nusikaltimus Ukrainoje, griežtesnių sankcijų Maskvai ir tolesnių pastangų siekiant nutraukti rusiškų energetikos išteklių importą.
Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu jau pripažino Estijos, Latvijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Čekijos parlamentai.
Ukrainos armija pasiryžusi neprarasti Severodonecko
Ukrainos kariuomenė pasiryžusi neprarasti Severodonecko administracinio centro, nepaisant to, kad jau kelios dienos ten vyksta įnirtingos kovos su Rusijos kariuomene.
„Padėtis sunki, bet geresnė nei vakar. Ir ji kontroliuojama“, – žurnalistams Kyjive sakė generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos valdžia pareiškė, kad Rusijos kariuomenė perėmė pagrindines apgulto Luhansko miesto dalis. O. Hromovas sakė, kad kruvinos gatvių kautynės vyksta mieste, laikomame paskutine didele Ukrainos tvirtove regione. Maskvai lojalūs Rusijos kariškiai ir separatistų pajėgos teigia jau beveik užėmusios Severodonecką.
„Mūsų pasipriešinimas po visų šių mėnesių nepalaužtas. Priešas nepasiekė užsibrėžtų tikslų“, – sakė gynybos viceministrė Hanna Maljar. „Mes pasirengę ilgam karui. Mes pasiruošėme ilgam karui.“
Ji pasidžiaugė, kad pagaliau spartėja ginklų tiekimo iš Vakarų tempai, tačiau saugumo sumetimais detalesnės informacijos apie laiką ir vietą nepateikė. Paklausta, ar nauji ginklai gali būti panaudoti atakuojant Rusiją, ji atsakė: „Kalba eina apie tai, kad mes ginamės“.
Mariupolio apylinkėse aptikta dar viena vadinamoji „filtravimo stovykla“
Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apylinkėse esančiame Olenivkos kaime aptikta dar viena, jau antroji, vadinamoji „filtravimo stovykla“, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.
Pasak P. Andriuščenkos, turimi duomenys rodo, kad pirmojoje „filtravimo stovykloje“ laikomi buvę teisėsaugos pareigūnai, proukrainietiški aktyvistai ir žurnalistai, o antrojoje – minėtų kategorijų neatitinkantys ir Rusijos kariuomenės atžvilgiu skeptiški asmenys. Pastarojoje taip pat yra 20 savanorių, padėjusių organizuoti Mariupolio gyventojų evakuaciją.
„Tai reiškia, kad Olenivkos kaime yra ne viena, o dvi „filtravimo stovyklos“, – teigė P. Andriuščenka.
„Ukrinform“ primena, kad Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė milžiniško masto humanitarinę katastrofą. Miestas yra praktiškai sugriautas, čia iki šiol žuvo mažiausiai 22 tūkst. žmonių. Mieste nėra stabilaus elektros, vandens ar dujų tiekimo. Jame vis dar yra daugiau kaip 150 tūkst. civilių. Oficialiais duomenimis, į Rusiją priverstinai išvežta apie 130 tūkst. mariupoliečių.
Evakuacijos iš Mariupolio metu Rusijos kariai vadinamąjį „filtravimo“ protokolą taiko visiems žmonėms ir tardo net vaikus.
Slėptuvėse po Severodonecko chemijos gamykla slepiasi nemažai gyventojų
Ukrainos Severodonecko mieste po chemijos gamykla nuo Rusijos apšaudymo slepiasi daug civilių gyventojų, o valdžios institucijos baiminasi, kad joje vis dar gali būti pavojingų medžiagų atsargų, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė regiono gubernatorius.
Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos pajėgos įžengė į šį miestą, kuris yra didžiausias Ukrainos vis dar kontroliuojamas miestas rytiniame Luhansko regione, po kelias savaites trukusio apšaudymo ir bandymų visiškai perimti pramoninio Donbaso regiono kontrolę.
Ukraina antradienį pranešė, kad Rusija smogė į azoto rūgšties rezervuarą ir iš ten iškilo didelis rausvos spalvos debesis.
„Ten priešlėktuvinėse slėptuvėse yra civilių gyventojų, ir nemažai“, – sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus apie chemijos gamyklą „Azot“ ir pridūrė, kad po gamykla yra „stiprios sovietinių laikų“ priešlėktuvinės slėptuvės.
„Tai privati gamykla, negalime 100 proc. žinoti, ar ten yra likę kokių nors cheminių medžiagų“, – sakė jis.
Tačiau S. Gaidajus sakė, kad gamykla greičiausiai netaps savaites trunkančios apgulties vieta, kaip „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolio mieste. Pasak jo, Ukrainos kariai neįrengė įtvirtinimų gamykloje dėl cheminio pavojaus.
„Tai nebus antrasis „Azovstal“, nes ten buvo didžiulis požeminis miestas… kurio nėra „Azot“ gamykloje, – sakė jis.
S. Gaidajus sakė, kad 70 proc. Severodonecko teritorijos yra Rusijos pajėgų rankose, 10-15 proc. yra „pilkoji zona“, o likusią dalį kontroliuoja Ukraina.
„Mes ginsime regioną iki paskutinio miesto, kaimo ar Luhansko regiono gyventojo. Padarysime viską, kas įmanoma ir kas neįmanoma, kad neleistume priešui žengti toliau“, – sakė jis.
V. Zelenskis priminė vaikų likimus kare
Per beveik 100 dienų trunkantį Rusijos karą Ukrainoje, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, žuvo 234 vaikai. Dar mažiausiai 446 nepilnamečiai buvo sužeisti, 139 laikomi dingusiais, sakė jis trečiadienio vakarą savo vaizdo kreipimesi. „Ir tai tik tie, apie kuriuos mes žinome“, – pridūrė V. Zelenskis. Informacijos iš rusų pajėgų okupuotų teritorijų nėra.
„Amžinai prisiminsime tuos, kurių gyvybes atėmė rusų karas prieš Ukrainą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis, paminėdamas vardus, priminė keleto nužudytų vaikų likimus. Trečiadienis buvo 98-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena.
V. Zelenskis priminė ir tai, kad daugiau kaip 200 000 vaikų iš Ukrainos buvo išvežti į Rusiją. Jis kalbėjo apie deportaciją ir „niekšišką karo nusikaltimą“.
Trečiadienį paskelbtais Rusijos kariniais duomenimis, nuo vasario iš mūšių apimtų Ukrainos teritorijų ir prorusiškų separatistinių respublikų į Rusiją išvežta beveik 1,6 mln. žmonių. Beveik 260 000 jų yra vaikai.
Parengta pagal ELTOS inf.