Pateikiame 98 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Belgija neperduos Ukrainai haubicų dėl pernelyg didelės jų kainos
Belgija nepatieks Ukrainai šarvuotųjų haubicų M109, kadangi Gynybos ministerija neturi galimybės jų išpirkti. Tai trečiadienį pranešė leidinys „De Morgen“.
Pasak gerai informuotų šaltinių, derybos tarp Gynybos ministerijos ir Rytų Flandrijos technologijų bendrovės OIP žlugo dėl M109 kainos. „Derėtis labai sunku, kai partneriai prašo dešimteriopai daugiau negu patys už tai sumokėjo“, – teigė šaltinis.
Be to, OIP, kurios antrinės įmonės specializacija yra susijusi su karine technika, taip pat nesutiko, kad Belgijos kariuomenės specialistai patikrintų M109 būklę.
Neseniai Gynybos ministerija informavo, kad šarvuotosios haubicos jau parduotos kitai šaliai, bet kam konkrečiai – nežinoma. OIP nenori komentuoti šio savo sandėrio.
„Tad haubicos nebus tiekiamas, bet ne dėl principinių priežasčių“, – sakė „De Standaard“ gynybos ministras Ludivine’as Dedonderis.
Leidinys pažymi, kad Gynybos ministerija pardavė 64 haubicas 2008 metais, kai jos buvo puikios būklės, ir tai yra „akivaizdus nesirūpinimo armija pavyzdys“. Dalis jų buvo parduota Indonezijai, o kitos atsidūrė OIP angare. Beje, kompanija jas gavo sumažinta kaina – kai kurias tik už 15 tūkst. eurų.
„Balandžio mėnesį Belgijos vyriausybė nusprendė išpirkti haubicas ir nedelsiant nusiųsti jas į frontą Ukrainos rytuose“, – primena „De Standaard“ .
Iki šiol Belgija suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 77 mln. eurų.
Nobelio premiją pelnęs Rusijos redaktorius per aukcioną parduoda prizą
Nobelio premijos laureatas Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas perdavė savo apdovanojimo medalį aukcionų namams, kad surinktų pinigų pabėgėliams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, paskelbė jis trečiadienį.
Internetinės varžytuvės prasidėjo trečiadienį. Statymai bus priimami iki birželio 20 d., pranešė aukcionų namai „Heritage Auctions“, įsikūrę Dalase, Teksase. Pajamos bus atiduotos UNICEF už darbą su Ukrainos pabėgėliais.
D. Muratovas yra Kremlių kritikuojančio leidinio „Novaja gazeta“, anksčiau šiais metais sustabdžiusio leidybą Rusijoje, vyriausiasis redaktorius. Tai padaryta baiminantis pažeisti įstatymus, pagal kuriuos baudžiama už invazijos kritiką arba informaciją, kai ji pavadinama „karu“ ar „ invazija“.
60 metų D. Muratovas pernai pelnė Nobelio taikos premiją kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa už atsidavimą spaudos laisvei. Jiedu pasidalino 10 milijonų Švedijos kronų (apie 1 mln. JAV dolerių) premiją, D. Muratovas paaukojo pinigus labdarai.
Ukrainos kariai Chersono srityje išvadavo daugiau kaip 20 gyvenviečių
Tai trečiadienį pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Henadijus Laguta, kurį cituoja „Ukrinform“.
„Iš Dnipropetrovsko srities pusės mūsų regione išvaduota daugiau kaip 20 gyvenviečių“, – sakė pareigūnas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos veržiasi į priekį, vaduodamos Chersono sritį.
H. Laguta taip pat informavo, kad regioną paliko apie 50 proc. gyventojų.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad okupantai, mėgindami sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje, susprogdino tiltus per Inhuleco upę.
Ukrainos diplomatas: kompromisai su agresoriumi yra neleistini
Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica interviu britų radijo stočiai „Times Radio“ pareiškė, kad kompromisai su agresoriumi jo šalies interesų sąskaita yra neleistini.
Vedėjas paklausė diplomato, ar Ukraina suvokia riziką, kad sąjungininkai Vakaruose laikui bėgant gali „pavargti“ nuo karo, ir jų parama ims mažėti.
„Manau, jog Didžiosios Britanijos visuomenė pakankamai protinga ir išsilavinusi, kad prisimintų istoriją. Noriu priminti susitarimą, kurį 1938 metais pasirašė Neville`as Chamberlainas ir Adolfas Hitleris. Nepraėjo ir metai, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tad jei nors šio to išmokome iš netolimos Europos istorijos, mes turime žūtbūt išvengti tokių susitarimų“, – pabrėžė S. Kislica.
Anot jo, jeigu kuris nors iš Europos politikų pradės piršti visuomenei idėją, kad reikia nutraukti karą Ukrainos nuolaidų agresoriui sąskaita, tai bus pavojingi ir neatsakingi veiksmai.
„Jeigu bus leista, kad taip atsitiktų, tai Putinas reformuos ir modernizuos armiją, atleis savo generolus, padidins pajėgas ir vėl puls. Ir tada Europa, ir Didžioji Britanija taip pat, turės mokėti trigubą kainą. Tada jau galime pamatyti ir NATO šalies užpuolimą“, – įspėjo S. Kislica.
Paklaustas, ką darys Ukraina, jeigu Rusijai pavyks okupuoti visą Donbasą ir ilgai išsaugoti okupuotų teritorijų kontrolę, jis pareiškė, kad Ukraina niekada su tuo nesusitaikys.
Okupantai verčia Mariupolio gyventojus atidirbti už vandenį
Okupantai verčia Mariupolio gyventojus atidirbti už vandenį, kurio šiame Ukrainos mieste katastrofiškai trūksta.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio meru Vadimu Boičenka.
„Mieste likę gyventojai skundžiasi, kad labai trūksta vandens ir maisto. Keliose Mariupolio vietose stovi cisternos su geriamuoju vandeniu. Bet gauti jo galima tik atlikus darbo prievolę“, – sakė miesto vadovas.
Anot jo, žmonės daugiausia siunčiami valyti gatvių, šalinti griuvėsių ir surinkti lavonų.
Portalas primena, kad Mariupolyje centralizuotas vandens tiekimas nutrūko kovo mėnesį, miestas gyvena be elektros ir dujų.
Jauniausioms Rusijos agresijos aukoms buvo 23 dienos, pusantro ir trys mėnesiai
Jauniausioms Rusijos sukelto karo Ukrainoje aukoms buvo 23 dienos, pusantro ir trys mėnesiai. Tai trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
„Šie ukrainiečių kūdikiai žuvo dėl Rusijos diktatoriaus užgaidos sunaikinti mūsų ateitį. Yra viena diena, kai visas pasaulis prabyla apie vaikų gynimą, bet jau 98 dienas mūsų vaikus plėšo sviediniai, žudo kulkos ir skeveldros, o tarptautinė bendrija negali to sustabdyti“, – pabrėžė pareigūnė.
Pasak I. Venediktovos, „243 žuvę vaikai jau niekada neįgyvendins savo svajonių, 446 sužeistiesiems karas visiems laikams paliks randus ant kūnų ir sielose“.
„Rusija negailestingai žudo ir griauna likimus, luošina ir žagina, paverčia našlaičiais mūsų jauniausią kartą. Vaikai skausmingai akimirksniu tampa suaugusiais – tai nusikaltimas, kurio nėra jokiuose kodeksuose, bet mes padarysime visa, kad kaltininkai atsakytų už pavogtą vaikystę ir kančias“, – pabrėžė Ukrainos generalinė prokurorė.
Okupantai rusai prievarta išvežė daugiau kaip 234 tūkst. ukrainiečių vaikų
Nuo plataus masto karo pradžios į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, Rusiją ir Baltarusiją prievarta išvežta daugiau kaip 234 tūkst. ukrainiečių vaikų.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidento patarėja, vaikų teisių įgaliotinė Darja Gerasimčuk, praneša „Ukrinform“.
„Atvirų šaltinių duomenimis, iki šiol į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, Rusiją ir Baltarusiją prievarta deportuota, prievarta perkelta daugiau kaip 234 tūkst. vaikų“, – pabrėžė D. Gerasimčuk.
Pasak pareigūnės, tokie Rusijos veiksmai yra neteisėti, juos draudžia Ženevos konvencija, tarptautinė teisė, ir Ukraina kovos dėl kiekvieno vaiko.
Ji taip pat pažymėjo, kad veiksmai, kurių Rusijos Federacija griebiasi prieš ukrainiečių vaikus, turi visus genocido požymius.
Kaip jau buvo pranešta, iki birželio 1 d. ryto Ukrainoje Rusijos agresijos aukomis tapo 243 vaikai, dar 446 buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 30 700 karių
Rusija nuo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 30 700 karių, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 1-osios Rusija taip pat neteko 1 361 tanko, 3 343 šarvuočių, 659 artilerijos sistemų, 207 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 94 oro gynybos sistemų, 208 lėktuvų, 175 sraigtasparnių, 2 290 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 519 dronų, 49 specialiosios technikos vienetų ir 120 sparnuotųjų raketų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Šveicarija vetavo Danijos prašymą perduoti Ukrainai šarvuočių
Šveicarijos vyriausybė vetavo Danijos prašymą siųsti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus šarvuotas kovos mašinas, motyvuodama savo neutralumo politika, pagal kurią neleidžiama tiekti ginklų konfliktų zonoms, trečiadienį pranešė Šveicarijos transliuotojas SRF.
Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas (SECO) atmetė Danijos pasiūlymą perduoti Ukrainai apie 20 pėstininkų kovos mašinų „Piranha III“, pranešė SRF, remdamasis agentūros pateiktu patvirtinimu.
Neutralioji Šveicarija reikalauja, kad šveicariškus ginklus perkančios užsienio šalys prašytų leidimo juos reeksportuoti.
Balandį Šveicarija vetavo šaudmenų, naudojamų priešlėktuviniuose tankuose, kuriuos Vokietija siunčia į Ukrainą, reeksportą. Taip pat atmetė Lenkijos prašymą dėl ginklų, skirtų padėti kaimyninei Ukrainai.
Šveicarija atsisakė neutralumo prisijungdama prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai taikymo.
Šalies neutralumo politikai tenka didžiausias išbandymas per pastaruosius dešimtmečius, o jos viduje vyksta diskusijos dėl to, kaip interpretuoti politiką, dėl kurios Šveicarija nedalyvavo abiejuose praėjusio amžiaus pasauliniuose karuose.
Parengta pagal ELTOS inf.