Pateikiame 96 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Prieš Sumų sritį panaudoti kasetiniai šaudmenys
Pirmadienį Rusijos kariai prieš Ukrainos Sumų sritį panaudojo draudžiamus kasetinius šaudmenis, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Dmytro Žyvytskiu.
„Šiandien Chotino gyvenvietė buvo apšaudyta kasetiniais šaudmenimis. Jie ypač pavojingi, nes ne visi sprogsta vienu metu. Jie paveikia dideles teritorijas ir kelia pavojų civiliams“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė jis.
Vėliau D. Žyvytskis pridūrė, kad pirmadienio rytą rusai tokiais pat šaudmenimis apšaudė ir tos pačios srities Seredyna-Buda miestą. Pasak jo, užfiksuota maždaug 11 tokių atakų.
Separatistai: pasidavę „Azovstal“ gynėjai gali sulaukti mirties bausmės
Ukrainos kariams, pasidavusiems Rusijos pajėgoms „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolio mieste, gali grėsti mirties bausmė, pirmadienį pranešė vienas promaskvietiškas separatistų pareigūnas.
„Dėl jų sprendimą priims teismas“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo apsiskelbusios vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DNR) Rytų Ukrainoje teisingumo ministrą Jurijų Sirovatko. „Už tokius nusikaltimus DNR turime aukščiausią bausmės formą – mirties bausmę“.
„Visi karo belaisviai yra DNR teritorijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad tarp jų yra apie 2300 karių iš „Azovostal“ gamyklos.
Šimtai Ukrainos strateginio Mariupolio uosto, esančio Azovo jūros pakrantėje šalies pietryčiuose, gynėjų šį mėnesį pasidavė, ištisas savaites prasilaikę „Azovstal“ metalurgijos gamyklos požeminiuose tuneliuose.
Kyjivas pareiškė norįs iškeisti karius per apsikeitimą belaisviais, tačiau Maskva nurodė, kad pirmiausia jie stos prieš teismą. Tarp pasidavusių Ukrainos kovotojų yra „Azovo“ pulko, buvusio sukarinto dalinio, kuris integravosi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nariai. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, apibūdina kaip neonacistinę organizaciją.
Šeštadienį per pokalbį telefonu su Vladimiru Putinu Prancūzijos ir Vokietijos vadovai ragino Rusijos prezidentą paleisti Ukrainos kovotojus iš „Azovostal“.
Mariupolyje aptikta naujų masinių kapaviečių
Okupuotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje Rusijos kariai galimai pražudė gerokai daugiau civilių, nei šiuo metu numanomus 22 tūkst., praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šio miesto meru Vadymu Boičenka.
„Anksčiau skaičiavome, kad Mariupolyje aukų skaičius siekia 22 tūkst. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau faktų rodo, kad rašistų nusikaltimų padariniai yra kur kas didesni, nei manyta. Tam ir itin sudėtingai vietos gyventojų padėčiai reikalingas pasaulio dėmesys“, – Mariupolio miesto tarybos pranešime teigė V. Boičenka.
Pranešime pažymima, kad per pastarąjį mėnesį Staryj Krymo kapinėse atsirado 25 nauji grioviai. Į juos žmonės buvo suguldyti keliais sluoksniais, o kapai tuomet buvo pažymėti kaip individualios laidojimo vietos. Manoma, kad masinėse kapavietėse netoli Staryj Krymo, Mangušo ir Vynogradnės kaimų iki šiol palaidota iš viso bent 16 tūkst. mariupoliečių.
Iki kovo pabaigos miesto tarnybos palaidojo dar 5 tūkst. čia žuvusių žmonių. Dar tūkstančių žmonių kūnai yra po pastatų griuvėsiais, natūraliose kapinėse arba laikinuose morguose.
Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė milžinišką humanitarinę katastrofą. Miestas yra praktiškai sugriautas, čia nėra elektros, vandens ar dujų tiekimo. Jame vis dar yra daugiau kaip 100 tūkst. civilių. Rusai čia paskyrė savo „merą“ ir ėmė kurti vaizdą apie neva į įprastas vėžes grįžtantį miestą.
Rusija Ukrainoje vykdo antrą ukrainiečių genocidą po holodomoro
Rusija Ukrainoje vykdo antrą ukrainiečių genocidą po holodomoro, pažymi Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje kalbėjęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas. Todėl, akcentuoja politikas, būtina Rusiją nubausti už įvykdytus karo nusikaltimus.
„Jeigu Rusija bus nenubausta, tai gali ir toliau skleisti blogį. Rusijos kariuomenė įvykdė daug karo nusikaltimų, sprogdino civilių objektus, vykdė masines žudynes, naudojo draudžiamus ginklus, žagino žmones, vykdo socialinį smurtą ir kankina žmones, deportuoja juos. Laikinai deportuotose teritorijose Rusija skiria okupantų administratorius, įveda rusišką švietimą ir valiutą, priverstinai deportuoja Ukrainos vaikus ir moteris į Rusiją ir priverstinai verbuoja Ukrainos vyrus į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Iš tiesų šiandien turime dar vieną Ukrainos žmonių genocidą – antrą po holodomoro, kuris vyko 1932-1933 metais“, – sesijos metu transliuotoje jo kalboje sakė R. Stefančiukas.
Rados pirmininkas paragino Vakarų bendruomenę pripažinti Rusiją vykdžius genocidą ir priversti ją už tai atsakyti.
„Balandžio 14 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada balsavo už pareiškimą, kuriame tarptautiniai partneriai raginami pripažinti Rusijos veiksmus kaip Ukrainos gyventojų genocidą. Gavome paramos iš daugelio šalių. Raginame inicijuoti tokius pačius sprendimus ir savo parlamentuose. Raginame visus dėti pastangas, kad prezidentas Putinas ir jo agresijos bendrininkai, įskaitant Baltarusijos Lukašenkos režimą, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus pagal tarptautinę teisę“, – sakė jis.
„Prašome atlikti ne tik tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimą, bet ir paremti Ukrainos pasiūlymą įsteigti specialųjį baudžiamąjį tribunolą, kad būtų baudžiama už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – apibendrino Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
Ukraina skelbia atsikovojusi teritorijų netoli Chersono
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietinėje Chersono srityje perėjo į kontrpuolimą. Ukrainos generalinis štabas naktį į pirmadienį pranešė, kad rusų pajėgos išstumtos netoli Adrijivkos, Lozovės ir Bilohirkos kaimų“. „Chersonai, laikykis, mes esame netoli“, – feisbuke pareiškė Generalinis štabas.
„Padėtis pietuose yra dinamiška ir įtempta“, – sakoma toliau pranešime. Rusija telkia rezervą ir mėgina stiprinti fronto linijas Chersono srityje. „Tuo pat metu mūsų daliniai tęsia savo puolimą, kad sulaikytų priešą ir neleistų persigrupuoti rezervui“, – rašė Generalinis štabas. Jo duomenimis, Ukrainos pajėgos per mūšius nukovė 67 rusų karius ir sunaikino 27 karinius automobilius, tiesa, tarp jų – šešis labai senus T-62 tipo tankus. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.
Rusai kol kas informacijos nepateikė. Chersonas yra vienintelis Ukrainos regionas, kurį nuo pat karo pradžios kontroliuoja Rusijos daliniai. Jei Ukrainos pajėgoms pavyktų atsikovoti Chersoną, tai turėtų didelę simbolinę reikšmę, nes regionas vasario 24 dieną pradėjus karą iš karto buvo užimtas Rusijos kariuomenės. Šio Pietų Ukrainos miesto padėtis prie Dnepro žiočių ir prie pat Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio turi strateginę reikšmę.
„Eurovizijos“ laimėtojai ukrainiečiai pardavė gautą prizą, o pinigus paaukojo kariuomenei
„Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojai iš Ukrainos teigia, kad gautą prizą pardavė aukcione, kad paremtų savo šalies karines pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.
„Ypatingai dėkojame „Whitebit“ komandai, kuri įsigijo trofėjų už 900 000 JAV dolerių ir dabar yra teisėti mūsų trofėjaus savininkai“, – sekmadienį sakė grupė „Kalush Orchestra“.
„Whitebit“ yra Ukrainos bendrovė, valdanti kriptovaliutų biržą – internetinę prekybos platformą, kurioje galima pirkti, parduoti ir keisti kriptovaliutas.
Sekmadienį Berlyne vykusiame labdaros koncerte grupės lyderis Olehas Psiukas taip pat surengė loteriją savo firminei rožinės spalvos kepurei laimėti, o visas gautas lėšas irgi paaukojo Ukrainos kariuomenei.
Gegužės viduryje Turine vykusioje 66-ojoje „Eurovizijoje“ grupė „Kalush Orchestra“ laimėjo su daina „Stefania“, tapusi aiškia žiūrovų balsavimo nugalėtoja visoje Europoje.
Tokia ryški pergalė tarp dešimčių šalių žiūrovų buvo solidarumo Ukrainai pademonstravimas Rusijos invazijos fone. Rusijai dėl pradėto karo nebuvo leista dalyvauti konkurse.
Nuo 2008 metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojams kaip prizas įteikiama švedų dizainerio Kjellio Engmano sukurta stiklinio mikrofono statulėlė.
Originalią statulėlę saugo „Eurovizijos“ organizatorė – Europos transliuotojų sąjunga (EBU), ji paprastai eksponuojama EBU būstinėje Ženevoje. O konkurse laimėjusios dainos autoriai gauna mažesnę jos kopiją.
Severodoneckas beveik visiškai sugriautas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sugriovus Severodonecko miestą Donbase. Sunaikinta visa infrastruktūra, sakė jis sekmadienį vaizdo įraše. „Apgadinta 90 proc. namų. Visiškai sunaikinta daugiau kaip trečdalis miesto gyvenamųjų pastatų“. Miestas esą nuolat apšaudomas.
Rusijos pajėgos nori žūtbūt užimti Severodonecką. „Ir jiems nesvarbu, kiek gyvybių pareikalaus šis mėginimas“, – kalbėjo prezidentas. Užpuolikai nori ant Severodonecko administracijos pastato Tautų draugystės bulvare iškelti savo vėliavą. „Kaip graudžiai dabar skamba šis pavadinimas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukraina esą daro viską, kad atremtų puolimą. „Nebuvo nė dienos, jog nebūtume mėginę rasti daugiau ginklų, daugiau modernių ginklų, kad galėtume gint savo šalį, savo tautą“, – kalbėjo prezidentas.
Severodoneckas yra paskutinysis punktas Luhansko regione, kurią vis dar kontroliuoja ukrainiečių daliniai. Ukrainos generalinis štabas sekmadienio vakarą pranešė, kad rusų kariuomenė mėgina „įsitvirtinti šiaurės rytiniame Severodonecsko pakraštyje“ ir vykdo atakas miesto centro link. Puolimą sausumoje remia artilerija ir karinė aviacija.
Parengta pagal ELTOS inf.