2024/11/15

 

UKRAINA. PRASIDĖJO LEMIAMOS KOVOS

ELTA3251043 Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA). Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ pasaulinė premjera įvyks gegužės 17 d. prasidėsiančiame 75-ajame tarptautiniame Kanų kino festivalyje, oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“. Apie tai tapo žinoma trečiadienio vakare, paskelbus galutinį šiųmetinio festivalio oficialios programos filmų sąrašą. „Mariupolis 2“ premjera Kanuose įvyks gegužės 19 d., sakoma Lietuvos kino centro pranešime. 2022.05.12 13:55:21. ELTA (ELTA)

Pateikiame 92 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Rusija Luhansko regione turi pranašumą

Ukrainos generolas pripažįsta, kad Rusija Luhansko regione turi pranašumą. „Rusija turi pranašumą, bet mes darome viską, ką galime“, – sakė Oleksijus Gromovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Ukraina, be to, stebi, kad Rusija į Bresto regioną Vakarų Baltarusijoje permeta „Iskander K“ raketų sistemas. Tai esą gali reikšti naujas atakas prieš Vakarų Ukrainą.

Į nelaisvę paimti Mariupolio gynėjai vis dar yra Rytų Ukrainoje

Ukrainos kovotojai, kurie neseniai Mariupolyje rusų pajėgų buvo paimti į nelaisvę, ir toliau laikomi prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donbase. „Visi laikomi Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, – ketvirtadienį agentūrai „Interfax“ sakė separatistų vadovas Denisas Pušilinas.

Iki praėjusio savaitgalio pasidavė daugiau kaip 2 400 Mariupolio gynėjų, prieš tai kelias savaites kovojusių apsiaustoje „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

Ukraina ir toliau tikisi, kad vyrai ir moterys bus iškeisti į rusų belaisvius. Tačiau Maskva kol kas dėl to sprendimo nėra priėmusi.

Rusija svarsto Ukrainos „Azov“ pulką, kurio nariai yra tarp Mariupolyje į nelaisvę paimtų kovotojų, paskelbti „teroristine organizacija“. Atitinkamas teismo procesas turėjo prasidėti ketvirtadienį, tačiau buvo nukeltas į birželio pabaigą. Už narystę teroristinėje organizacijoje Rusijoje gresia iki 20 metų kalėjimo. Kiek tai gali turėti įtakos Mariupolio gynėjams, neaišku.

Kraštutinių dešiniųjų įkurtą ir jų vyraujamą „Azov“ pulką Maskva vis pateikia kaip pateisinimą savo vasario pabaigoje pradėtam karui prieš Ukrainą. Pulkas yra Ukrainos nacionalinės gvardijos, o ne kariuomenės dalis.

R. Kadyrovas grasina Lenkijai

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas grasina Lenkijai. „Ukraina yra baigtas reikalas. Mane domina Lenkija“, – pareiškė jis viename vaizdo įraše, kuriuo remiasi n-tv.de.

„Po Ukrainos, jei gausime komandą, mes per šešias sekundes parodysime jums, ją galime“, – įraše toliau Lenkijai grasina R. Kadyrovas. Lenkai esą turi pasiimti savo ginklus ir atitraukti samdinius. „Ir oficialiai prašykite atleidimo už tai, ką padarėte mūsų ambasadoriui“, – kalbėjo R. Kadyrovas.

Rusijos ambasadorius Lenkijoje gegužės 9 dieną, kai rusai švenčia Pergalės dieną, Varšuvoje demonstrantų buvo apipiltas raudonas dažais.

Neseniai R. Kadyrovas pripažino „klaidas“ Ukrainoje, padarytas „operacijos“ pradžioje. „Pradžioje buvo klaidų, kai kurių trūkumų, tačiau dabar viskas 100 proc. vyksta pagal planą“, – prieš daugiau nei savaitę viename politikos forume sakė R. Kadyrovas.

Britų gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainoje yra tūkstančiai kovotojų iš autonominės Čečėnijos respublikos, kurie padeda Rusijai kautis su ukrainiečiais.

Estijos prezidentas: naivu manyti, kad Rusija yra Europos saugumo architektūros dalis

Rusija negali būti Europos saugumo architektūros dalis, priešingai, ji kelia jai grėsmę. Tai Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis, praneša portalas ERR.

„Naivu manyti, kad Rusija yra Europos saugumo architektūros dalis. Rusija, sukėlusi plataus masto karą, kad užgrobtų Ukrainą, nenori prisiimti atsakomybės už taiką ir stabilumą Europoje. Jos tikslas – pakirsti stabilumą ir saugumą. Tad dabar Rusija kelia grėsmę Europos saugumo architektūrai“, – sakė valstybės vadovas.

Anot jo, Europoje klostosi nauja saugumo situacija, kadangi Suomija ir Švedija nusprendė stoti į NATO, o milijonai pabėgėlių plūsta į daugelį žemyno šalių.

Estijos prezidentas pabrėžė būtinybę pakeisti mąstymo kultūrą sprendžiant užsienio politikos ir saugumo klausimus ir patarė Vakarams realiau vertinti grėsmes: „Stabdykite Rusiją, o ne save“.

Palaikė peticiją įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaikė peticiją, reikalaujančią įvesti vizų režimą į Ukrainą atvykstantiems Rusijos piliečiams.

Nuo vasario mėnesio iki trečiadienio vakaro internetinė peticija surinko beveik 27 tūkst. parašų. „Dėl Rusijos agresijos keliama problema yra svarbi ir neatidėliotina“, – parašė V. Zelenskis. Ukrainos vadovas teigė matantis būtinybę sugriežtinti Rusijos piliečių patekimo į Ukrainos teritoriją kontrolę. Tai pavesta ministro pirmininko Denyso Šmyhalo vadovaujamai vyriausybei.

Iš esmės tarp Ukrainos ir Rusijos galioja bevizis režimas. Tačiau jau ankstesniais metais buvo taikomi suvaržymai atvykstantiems iš Rusijos, daugeliui asmenų buvo uždrausta atvykti į šalį.

Ukrainos policija laidoja mirusiuosius masinėje kapavietėje

Rytų Ukrainos Lysyčiansko mieste vietos policija masinėje kapavietėje palaidojo mažiausiai 150 žmonių, „Telegram“ pranešė regiono administratorius.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus pažadėjo, kad po karo jie bus palaidoti tinkamai, ir sakė, kad nepaprasta padėtis verčia policiją imtis daugelio vaidmenų, įskaitant laidojimą.

Į kapą amžinojo poilsio atgulė Rusijos apšaudymo aukos ir mirusieji dėl natūralių priežasčių, sakė jis. Vaizdo įraše buvo matyti į duobę dedami lavonai baltuose maišuose, kiekvienas su vardo etikete.

S. Haidajus sakė, kad Rusijos kariuomenė užėmė iki 95 proc. Luhansko srities. Padėtis „labai bloga“, teigė jis.

Severodonecko ir Lysyčiansko miestai, kuriuose prieš karą gyveno po 100 tūkst. gyventojų, vis dar ukrainiečių rankose, tačiau apšaudomi daugelį dienų. Regione liko tik apie 40 tūkst. civilių, iš jų beveik niekas nenori išvykti, sakė S. Haidajus.

„Charlie Hebdo“ išleido „ukrainietišką“ numerį

Skandalingasis Prancūzijos satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“ išleido „ukrainietišką“ numerį – jame spausdinami Ukrainos karikatūrininkų kūriniai, praneša „Le Figaro“.

„Atsakykite į raketas juoku“ – su tokiu šūkiu leidinys gegužės 25 d. numeryje skelbia apie dvi dešimtis ukrainiečių dailininkų darbų. Pasak žurnalo redakcijos, šiuo žingsniu solidarizuojamasi su kolegomis Ukrainoje, kurie toliau dirba savo darbą, nepaisydami Rusijos įsiveržimo.

Ukrainiečių karikatūros „tikrai negailestingos rusams, jos demonstruoja humorą, kuris nenori pasiduoti smurto ir teroro akivaizdoje“, – pažymi „Charlie Hebdo“. Daugelis skelbiamų karikatūrų paimtos iš parodos „Rusijos karini laive, eik ****“, kuri buvo surengta Odesoje.

Leidinys pabrėžia, kad pinigai, gauti už šio numerį, bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir Odesos teritorinei gynybai.

Karas Ukrainoje jau pražudė 240 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 240 vaikų, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 436 vaikai. Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Parengta pagal ELTOS inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video