Seimas svarstys siūlymą Civilinį kodeksą papildyti „artimo ryšio“ institutu.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tokiai Seimo pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Pauliaus Saudargo pateiktai iniciatyvai. Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, 23 buvo prieš, 30 parlamentarų susilaikė. Į Seimo salę projektas sugrįš birželio 21 d.
P. Saudargo teigimu, artimą ryšį, preziumuojama, turi „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo“.
„Įstatymo projektas nesukuria šeimos santykių, nesukuria aliuzijos, kad tai yra tapatu santykiams tarp vyro ir moters sudariusiems santuoką. (….) O civilinė sąjunga duoda aliuziją į šeimos santykių kūrimą“, – sakė P. Saudargas.
Seimo narė Agnė Širinskienė pasidžiaugė, kad projekto autoriams pavyko sugalvoti originalų sprendimą pripažinti įvairialypius santykius ir kartu jų nepaversti šeimos, santuokos institutu.
Per diskusiją Seime buvo ir pikantiškų klausimų, pvz. Seimo narys Algirdas Sysas klausė, ar priėmus įstatymą, „tame artimame ryšyje galime turėti Lietuvoje haremą?“
Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kvietė palaikyti Civilinio kodekso papildymo projektą, nes jis, priešingai negu Civilinės sąjungos įstatymo projektas, neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintai šeimos sampratai.
„Jis nekelia konflikto su didžiąja visuomenės dalimi ir netaiko jai valstybės prievartos. Jis suteikia daug daugiau galimybių išspręsti žmonių asmeninius klausimus negu prieš tai pristatytas projektas. Jis netgi sumažina socialinę atskirtį, nes ir tie asmenys, kurie nesijaučia homoseksualai, galės sudaryti sutartis su jiems artimais asmenimis ir turėti pasitikėjimą ir globą“, – sakė parlamentarė.
Jos teigimu, siūlomas projektas, priešingai negu Civilinės sąjungos įstatymo projektas, „nekels bangų visuomenėje ir didžioji dalis asmenų, taip pat ir seksualinės mažumos, galės juo naudotis“,- sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Projektas numato, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra, pagal siūlomą reglamentavimą, „pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“
„Kviečiu palaikyti projektą, nes jis paliečia daug platesnį žmonių ratą, kurie galėtų fiksuoti artimą ryšį“, – sakė P. Saudargas. Pasak jo, tai asmenys, kuriuos sieja pvz. globos ar rūpybos, tarpusavio išlaikymo santykiai, kartu gyvenantys broliai ir seserys.
„Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais“, – numato naujos siūlomos Civilinio kodekso nuostatos.
Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.
Seimo inf.