Pateikiame 90 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą, artėja prie Lymano
Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą Donecko regione prie rytinės sienos su Rusija, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.
Miesto užėmimą patvirtino vietos Ukrainos karinės administracijos vadovas Serhijus Hoško, po to, kai Ukrainos žiniasklaida, remdamasi prorusiškais separatistais regione, pranešė, kad Ukrainos pajėgos atsitraukė bijodamos būti apsuptos.
Netoli miesto yra didžiausia Ukrainoje anglimi kūrenama elektrinė.
Separatistai taip pat teigia, kad vyksta operacija, kuria siekiama užimti Lymano miestą Donecko šiaurėje. Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos kariai, remiami artilerijos, artėja prie miesto.
Charkivo metro atnaujino darbą, nors ten tebesislepia namų netekę miesto gyventojai
Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo metro, kuris nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šalį, tarnauja kaip slėptuvė nuo bombardavimų, antradienį atnaujino darbą, nepaisant pavienių apšaudymų šiaurės rytų regione.
„Šiandien vėl paleidome Charkivo metro su beveik visomis jo stotimis“, – žurnalistams sakė miesto meras Ihoris Terechovas.
„Nusprendėme atnaujinti paslaugas, nes turime atkurti ekonomiką“, – sakė jis, pridurdamas, kad artimiausias dvi savaites traukiniais bus galima važiuoti nemokamai.
Charkivo metro, kuriame yra 30 stočių, suteikė prieglobstį tūkstančiams gyventojų, ieškojusių, kur pasislėpti nuo beatodairiško miesto, esančio šalia Rusijos sienos, apšaudymo.
Trys stotys Charkivo šiaurės rytiniuose rajonuose, kurie kartais vis dar apšaudomi, tebėra uždarytos.
Mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. žmonių, per metus metro perveždavo apie 158 mln. keleivių. Dabar traukiniai kursuoja kas 20-30 minučių.
Rusijos kariai neseniai pasitraukė iš miesto apylinkių, kad sutelktų išteklius Donbaso regionui į pietus nuo Charkivo užimti ir kontroliuoti.
Antradienį metro važiavęs I. Terechovas sakė, kad gyventojai, kurie vis dar glaudžiasi metro, gali kol kas ten ir likti.
„Nusprendėme netrukdyti žmonėms, kurie vis dar gyvena metro“, – sakė jis, pridurdamas, kad padėčiai pagerėjus jie bus raginami persikelti į kitas gyvenamąsias vietas.
Karas Ukrainoje jau pražudė 234 vaikus
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 234 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.
Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 433 vaikai. Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Filipinų prezidentas įgėlė Putinui: aš žudau nusikaltėlius, o ne vaikus
Kadenciją baigiantis Filipinų prezidentas Rodrigas Dutertė griežtai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną dėl nekaltų civilių žudymo Ukrainoje, praneša laikraštis „The Independent“.
„Daugelis teigia, kad aš ir Putinas esame žudikai. Aš jau seniai jums, filipiniečiai, sakiau, kad aš tikrai žudau. Bet aš žudau nusikaltėlius, aš nežudau vaikų ir senelių. Mes esame dviejuose skirtinguose pasauliuose“, – pareiškė R. Dutertė per savaitinį šalies ministrų kabineto posėdį.
Jis pabrėžė, kad Rusija Ukrainoje vykdo ne „specialią karinę operaciją“, bet iš tikrųjų kariauja plataus masto karą prieš suverenią tautą.
Leidinys primena, kad R. Dutertė, jau birželio 30 d. paliksiantis prezidento postą, dar 2016 metais paskelbė negailestingą karą narkotikams.
Tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, Filipinų policija žudo asmenis, įtariamus narkotikų vartojimu, bet šalies valdžia tai neigia. Tikslus žuvusiųjų per karą su narkotikais skaičius nežinomas, bet jų gali būti apie 6 tūkst.
Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria galimus nusikaltimus žmoniškumui Filipinuose.
Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios jau žuvo 234 ukrainiečių vaikai, dar mažiausiai 433 buvo sužeisti.
V. Zelenskis paragino pasaulį daryti spaudimą Rusijai, kad pavyktų apsikeisti belaisviais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad rusų nelaisvėje esančių ukrainiečių iškeitimas priklauso nuo daugelio valstybių paramos, ir paragino partnerius užsienyje daryti spaudimą Rusijai.
Jis tai pareiškė nuotoliniu būdu bendraudamas su žmonėmis, susirinkusiais Ukrainos namuose Davose, praneša „Ukrinform“.
„Apsikeitimas žmonėmis. Šis humanitarinis klausimas ir politinis sprendimas priklauso nuo daugelio valstybių paramos. Po Mariupolio blokados, po „Azovstal“ blokados nelaisvėje yra keli tūkstančiai žmonių“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad tai – labai narsūs žmonės, atlikę didelį, didvyrišką ir istorinį darbą.
Anot V. Zelenskio, siekdama juos iškeisti, Ukraina pasitelkė Jungtines Tautas, Šveicariją, Izraelio patirtį, daugelį šalių, bet procesas labai sudėtingas.
Jis pareiškė, jog labai svarbu, kad pasaulis ne įkalbinėtų Rusiją ir gerintųsi jai, bet darytų spaudimą, panaudodamas visus svertus.
„Mums nereikia rusų kareivių, mums reikia tik mūsiškių. Mes pasirengę juos iškeisti nors ir rytoj“, – teigė valstybės vadovas.
100 geriausių: „Time“ įvardijo Ukrainos prezidentą V. Zelenskį tarp įtakingiausių pasaulio žmonių
Žurnalas „Time“ įtraukė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į 100 įtakingiausių žmonių 2022 m. sąrašą.
„Ukrainos žmonės turi lyderį, vertą jų drąsos ir atsparumo“, – apie V. Zelenskį parašė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Laisvo pasaulio tautos, įkvėptos prezidento Zelenskio pavyzdžio, yra labiau vieningos, ryžtingesnės ir siekiančios tikslo nei bet kada pastaruoju metu“, – pridūrė JAV vadovas.
Į sąrašą pateko ir Ukrainos kariuomenės generalinio štabo vadas Valerijus Zalužnas, taip pat ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš tris mėnesius įsakęs įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.
„Įtakos darymo būdų spektras niekada nebuvo aiškesnis nei šiame #TIME100, į kurį įeina Putinas (…) ir Zelenskis“, – tviteryje parašė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis. „Žiaurų karą vykdantis diktatorius ir Ukrainos prezidentas – reta herojiška asmenybė nesutarimų laikais“.
„Time“ skelbia metinį sąrašą nuo 1999 metų.
Parengta pagal ELTOS inf.