Pateikiame 89 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
20 šalių siūlo naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pranešė, kad pirmadienį vykusiame sąjungininkų susitikime apie 20 šalių pasiūlė naujų saugumo pagalbos paketų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Per antrąjį susitikimą beveik keturios dešimtys šalių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, vaizdo ryšiu aptarė pagalbą Ukrainai ir 20 šalių pažadėjo Kijevui padėti ginklais, šaudmenimis ir kitais reikmenimis.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas informavo grupę apie dabartinę padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.
„Šiandien įvyko labai sėkmingas susitikimas, – sakė L. Austinas. – Daug šalių dovanoja kritiškai reikalingos artilerijos amunicijos, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“.
Kitos, pasak jo, siūlo mokymus Ukrainos kariuomenei.
Jis sakė, kad Danija įsipareigojo Ukrainai atsiųsti priešlaivinių raketų sistemų „Harpoon“, o Čekija pasiūlė kovinius sraigtasparnius, tankus ir raketų sistemas.
Tačiau L. Austinas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas įtraukta į naują 40 mlrd. dolerių vertės JAV paramos Ukrainai paketą. Spėjama, kad jame gali būti didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos, kuriomis būtų galima smogti į Rusijos teritoriją.
Kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas įvyks gyvai birželio 15 dieną per NATO ministrų susitikimą Briuselyje.
Okupuotame Chersono regione Rusija oficialiai šalia grivinos įvedė ir rublį
Maskvos kontroliuojamo Ukrainos Chersono regiono valdžia pirmadienį paskelbė, kad šalia Ukrainos grivinos kaip oficiali valiuta įvedamas rublis.
Regiono sostinė Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį užėmė Rusijos pajėgos po vasario 24 dienos, kai prasidėjo karinė invazija.
„Šiandien bus išleistas įsakas, kuriuo oficialiai įvedama dviejų valiutų sistema Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė promaskvietiškas regiono administracijos vadovas Vladimiras Saldo.
„Tai reiškia, kad visi prekiautojai turi teisę, o vėliau privalės kainas rodyti dviem valiutomis – grivinomis ir Rusijos rubliais, – sakė jis. – Kursas – du Rusijos rubliai už griviną“.
Jis pridūrė, kad artimiausiomis dienomis Rusijos bankas atidarys filialą Chersone ir pasiūlys sąskaitas įmonėms, kurios galės pateikti ukrainietiškus dokumentus.
Rusijos pareigūnai ir Maskvos paskirtos valdžios institucijos teigia, kad pietinis Ukrainos Chersono regionas, per kurį eina sausumos tiltas į Krymą, greičiausiai taps Rusijos dalimi.
Keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską, Maskva įsteigė vietos administracijas, atsakingas už normalaus gyvenimo atkūrimo regimybę ir ateities Rusijos sudėtyje pagrindų kūrimą.
Rusijos diplomatas pasitraukė iš tarnybos dėl karo Ukrainoje
Protestuodamas prieš Kremliaus karą Ukrainoje, darbą paliko Rusijos diplomatas Ženevoje, pareiškęs kolegoms diplomatams: „Man dar niekada nebuvo taip gėda dėl savo šalies“.
Rusijos misijos prie Jungtinių Tautų Ženevoje patarėjas Borisas Bondarevas paskelbė laišką, kuriame rašė, kad išeina iš darbo po 20 metų diplomatinėje tarnyboje, smerkdamas Rusijos invaziją į savo vakarinę kaimynę.
Laiške, kuris buvo išplatintas kelioms diplomatinėms atstovybėms Ženevoje ir kurį matė agentūra AFP, jis pasmerkė „agresyvų karą, kurį V. Putinas pradėjo prieš Ukrainą ir, tiesą sakant, prieš visą Vakarų pasaulį“.
Tai, pasak jo, yra „ne tik nusikaltimas prieš Ukrainos žmones, bet ir, ko gero, sunkiausias nusikaltimas prieš Rusijos žmones“.
B. Bondarevas rašo, kad raidė „Z“, užrašyta ant Rusijos tankų ir transporto priemonių Ukrainoje ir simbolizuojanti paramą karui, „perbraukia visas viltis ir perspektyvas dėl klestinčios laisvos visuomenės mūsų šalyje“.
Jis tvirtina, kad „tie, kurie sumanė šį karą, nori tik vieno dalyko – likti valdžioje amžinai, gyventi pompastiškuose neskoninguose rūmuose, plaukioti jachtomis, kurių tonažas ir kaina prilygsta visam Rusijos kariniam laivynui, turėti neribotą galią ir būti visiškai nebaudžiamiems“.
„Rusija nebeturi sąjungininkų ir dėl to galima kaltinti tik jos beatodairišką ir neatsakingą politiką“, – teigė diplomatas.
Jis apgailestavo, kad Rusijos užsienio reikalų tarnyba per 20 jo darbo metų degradavo, o užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą išskyrė kaip „gerą šios sistemos degradacijos įrodymą“.
„Šiandien Užsienio reikalų ministerija neturi nieko bendro su diplomatija. Joje svarbiausia – karo kurstymas, melas ir neapykanta, – rašė jis. – Aš tiesiog nebegaliu ilgiau būti šios kruvinos, beprotiškos ir visiškai beprasmiškos niekšybės bendrininkas“.
B. Bondarevo atsistatydinimas, kuris, kelių diplomatinių šaltinių teigimu, buvo ne pirmas Rusijos diplomato atsistatydinimas nuo karo pradžios prieš tris mėnesius, bet neabejotinai pats atviriausias, sulaukė sveikinimų ir susižavėjimo.
„Drąsu!“ – tviteryje parašė Nyderlandų nusiginklavimo ambasadorius Robertas Gabrielse.
Ženevoje įsikūrusiai žmogaus teisių gynimo organizacijai „UN Watch“ vadovaujantis Hillelis Neueris, pirmasis šį laišką paskelbęs tviteryje, paragino „visus kitus Rusijos diplomatus Jungtinėse Tautose – ir visame pasaulyje – pasekti jo moraliniu pavyzdžiu ir atsistatydinti“.
Ukraina ir Lenkija kurs bendrą pasienio muitinės kontrolę ir geležinkelio bendrovę
Sekmadienį Ukraina ir Lenkija susitarė įkurti bendrą pasienio muitinės kontrolę ir steigti bendrą geležinkelio įmonę siekiant palengvinti žmonių judėjimą ir padidinti Ukrainos eksporto potencialą, pranešė „Reuters“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per sekmadienį Kyjive vykusį susitikimą pasidžiaugė glaudesniu šalių bendradarbiavimu, o A. Duda pasiūlė Varšuvos paramą kariaujančiai kaimynei.
„Lenkijos ir Ukrainos siena turi vienyti, o ne skirti“, – sakė A. Duda įstatymų leidėjams. Jis buvo pirmasis užsienio šalies vadovas, asmeniškai pasakęs kalbą Ukrainos parlamente po Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.
V. Zelenskis bendrą pasienio muitinės kontrolę pavadino „revoliuciniu“ žingsniu. „Tai gerokai pagreitins pasienio procedūras“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi po A. Dudos vizito, pridurdamas, kad tai ir sumažins korupcijos grėsmę, ir padės Ukrainai judėti link integracijos į bendrą Europos Sąjungos muitų erdvę.
Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pranešė, kad abi šalys dirba siekdamos palengvinti Ukrainos prekių gabenimą į ES.
„Taip pat ketiname įkurti bendrą geležinkelio įmonę, kad padidintume Ukrainos ekonomikos eksporto potencialą“, – sakė O. Kubrakovas.
Dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kukurūzų eksportuotojų pasaulyje, smarkiai išaugo pasaulinės maisto kainos.
Beveik 25 mln. tonų grūdų yra įstrigę Ukrainoje ir jų negalima išgabenti dėl infrastruktūros problemų. Anksčiau Ukraina didžiąją dalį savo prekių eksportuodavo per jūrų uostus, tačiau užpuolus Rusijai ji priversta prekes vežti traukiniais arba per savo mažus Dunojaus upės uostus.
Per Lenkiją atgal Į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių
Nuo Rusijos invazijos sukeltos pabėgėlių bangos pradžios iš kaimyninės Lenkijos atgal į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Tai pirmadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.
Nuo karo pradžios vasario 24-ąją sieną iš Ukrainos į Lenkiją kirtusių žmonių skaičius praėjusios savaitės pabaigoje viršijo 3,5 mln. ribą. Tačiau pastaruoju metu į Ukrainą grįžtančių žmonių skaičius, lenkų pasieniečių duomenimis, diena po dienos buvo didesnis nei atvykstančiųjų į Lenkiją.
Sekmadienį sugrįžėlių buvo 31 700, ir tai yra net pusantro karto daugiau nei tą pačią dieną iš Ukrainos į Lenkiją įvažiavusių žmonių skaičius (apie 20 000).
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios į užsienį pabėgo daugiau kaip 6,4 mln. žmonių.
Prieš karą Ukrainoje gyveno 44 mln. žmonių.
Rusijos kariui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už karo nusikaltimus
Pirmadienį Ukrainos teismas skyrė Rusijos kariui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimus, praneša „Sky News“.
21-erių Vadimas Šišimarinas prisipažino pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis nušovęs neginkluotą civilį – 62-ejų Oleksandrą Šelipovą. Jis tapo pirmuoju nuo vasario 24 d. už karo nusikaltimus nuteistu Rusijos kariu.
B. Johnsonas parašė laišką Ukrainos vaikams
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas parašė atvirą laišką Ukrainos vaikams, kuriame juos patikino, kad jie ne vieni ir kad Ukraina iškovos pergalę, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.
Laiško tekstą skelbia „Sky News“.
B. Johnsonas prisiminė balandžio mėnesį surengtą savo kelionę į Kyjivą, kur jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir paragino vaikus „didžiuotis savo šalimi, savo tėvais, savo šeimomis ir savo kariais, o labiausiai – savimi“.
„Daugelis iš jūsų matė ar išgyveno tai, ko neturėtų matyti nė vienas vaikas. Vis dėlto Ukrainos vaikai mus visus kasdien moko būti stiprius ir orius, laikyti aukštai iškeltą galvą net sunkiausiu metu. Aš nežinau geresnio sektino pavyzdžio viso pasaulio vaikams ir suaugusiesiems“, – rašoma laiške.
B. Johnsonas taip pat patikino Ukrainos vaikus, kad „jūs nesate vieni“.
„Galbūt jūs turėjote išsiskirti su draugais namuose, bet jūs turite milijonus kitų visame pasaulyje. Čia, Jungtinėje Karalystėje, mes iškeliame Ukrainos vėliavas virš mūsų namų, biurų, bažnyčių, parduotuvių ir žaidimų aikštelių, netgi virš mano paties stogo Dauningo gatvėje, kur langus puošia britų vaikų nupieštos saulėgrąžos. Mūsų jaunuoliai piešia jūsų vėliavą savo klasėse ir gamina mėlynas ir geltonas apyrankes, remdami jūsų šalį“, – rašo B. Johnsonas.
„Aš, kaip ir jūsų prezidentas, tikiu, kad Ukraina laimės šį karą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad netrukus galėsite grįžti į savo namus, mokyklas, šeimas. Ir kad ir kas nutiktų, kad ir kiek tai truktų, mes Jungtinėje Karalystėje niekada jūsų nepamiršime ir visada didžiuosimės tuo, kad galime vadinti jus savo draugais“, – pabrėžė Didžiosios Britanijos premjeras.
UNICEF duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainą turėjo palikti 2 mln. vaikų, daugiau kaip pusė jų atvyko į Lenkiją.
Rytų Ukrainoje kasdien galimai žūsta po 50–100 ukrainiečių
Ukrainos rytuose kasdien galimai žūsta nuo 50 iki 100 ukrainiečių, pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja BBC.
Pasak jo, šie žmonės žūsta gindami Ukrainą toje teritorijoje, kurioje padėtis šiuo metu „pati sudėtingiausia“.
V. Zelenskis nedetalizavo, tačiau manoma, kad čia prezidentas kalbėjo apie karo nuostolius ir leido suprasti, kokios įnirtingos kovos verda Rytų Ukrainoje.
Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino savo bandymus perimti miestų rytinėje Donbaso srityje kontrolę ir daug dėmesio skiria Severodoneckui.
Austrijoje areštuota 254 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto
Vykdydami Europos Sąjungos (ES) sankcijas, Austrijos pareigūnai šalyje areštavo 254 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto.
Pasak Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio biuro, šios lėšos buvo laikomos 97 banko sąskaitose. Taip pat areštuoti penki nekilnojamojo turto objektai. „Jei rusų oligarchai ir jų organizacijos palaiko karą prieš Ukrainą, jie prisideda prie ten vykdomų žiaurumų, – teigė K. Nehammeris. – Pasitelkdami šias priemones, smogiame oligarchams į skaudamą vietą: jų pinigus.“
Austrijos pareigūnai tęsia atitinkamas operacijas, tačiau jų darbą sunkina fiktyvios įmonės ir trestai.
Rusija Ukrainoje jau neteko tiek kareivių, kiek Sovietų Sąjunga Afganistane per devynerius metus
Per tris pirmuosius plataus masto agresijos prieš Ukrainą mėnesius Rusija jau neteko tiek kareivių, kiek Sovietų Sąjunga Afganistane per devynerius metus.
Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis.
„Per tris pirmuosius vadinamosios specialiosios karinės operacijos mėnesius Rusija tikriausiai patyrė panašų aukų skaičių, kaip ir Sovietų Sąjunga per devynerius metus trukusį karą Afganistane“, – rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje.
Pasak žinybos atstovų, prastos taktikos, ribotos priedangos iš oro ir lankstumo stokos derinys nulėmė tokį didelį aukų skaičių, kuris toliau auga vykstant puolimui Donbase.
„Rusijos visuomenė praeityje buvo jautri aukoms, patirtoms per karus. Augant nuostoliams Ukrainoje, jie darysis vis akivaizdesni, o visuomenės nepasitenkinimas karu ir noras jį išsakyti gali didėti“, – konstatuoja britų žvalgyba.
Vykstant karui Ukrainoje pasaulio elitas grįžta į Davosą
Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį po COVID-19 sukeltos dvejų metų pertraukos grįžta į Davoso viršūnių susitikimą, kad atremtų dar vieną didžiulę krizę – Rusijos invaziją į Ukrainą. Pasaulio ekonomikos forumo tema „Istorija lūžio taške“ užduoda toną keturių dienų susitikimui prašmatniame Šveicarijos kalnų kurorte, kur vyraus politiniai ir ekonominiai konflikto padariniai.
Pastarąjį kartą Davoso susitikimui vykstant 2020 m. sausio mėnesį, koronavirusas Kinijoje jau brendo ir peraugo į niokojančią pandemiją. Pernai Davoso forumas vyko virtualiai, tarp pranešėjų buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šių metų susitikime organizatoriai dėl karo neleido dalyvauti Rusijos verslo ir politikos lyderiams, kurie paprastai būdavo debatų ir šampano vakarėlių dalyviai kartu su kitais A sąrašo atstovais. Tačiau ukrainiečiai atsiuntė stiprų kontingentą, įskaitant užsienio reikalų ministrą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį turi kreiptis į forumą vaizdo ryšiu.
„Pagrindinis prašymas visam pasauliui – nenustokite remti Ukrainos“, – viršūnių susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė Ukrainos įstatymų leidėja Ivanna Klympuš Cincadzė. Kita įstatymų leidėja Anastasija Radina prašė sunkiosios NATO ginkluotės „karui laimėti“. „Iš tikrųjų mums reikia ginklų labiau nei ko nors kito“, – sakė ji.
Gindami savo reikalą ukrainiečiai pavertė „Rusijos namus“ Davose, kuriais įprastai naudojosi Rusijos delegacija, „Rusijos karo nusikaltimų namais“. Pasaulio elito forumo įkūrėjas Klausas Schwabas praėjusią savaitę pareiškė, jog Davosas padarys viską, ką gali, kad palaikytų Ukrainą ir jos atsigavimą. „Rusijos agresija prieš šalį ateities istorijos knygose bus vertinama kaip sugriovusi tvarką po Antrojo pasaulinio ir šaltojo karo“, – sakė jis.
Tarp 2500 delegatų bus daugiau nei 50 valstybių ar vyriausybių vadovų – nuo verslo lyderių iki akademikų ir pilietinės visuomenės veikėjų. Tarp žymiausių atstovų yra naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Europos Sąjungos vadovė Ursula von der Leyen, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir JAV pasiuntinys klimato klausimais Johnas Kerry’is.
Viršūnių susitikimas grįžta be jam įprasto sniego fono, nes turėjęs vykti sausį dėl omikron atmainos jis buvo atidėtas iki dabar. Lietus prognozuojamas visą savaitę.
Klimato kaita ir susirūpinimas dėl ekonomikos atsigavimo po pandemijos taip pat yra tarp svarbiausių Davoso derybų temų. Didelį susirūpinimą kelia infliacija, nes energetikos ir maisto kainos toliau kyla Rusijai įsiveržus į Ukrainą, stiprėja nuogąstavimai dėl bado, galinčio kilti nuo kviečių iš šio regiono priklausančiose šalyse. Pasaulinė labdaros organizacija „Oxfam“ pirmadienį perspėjo, kad šiemet didžiulį skurdą gali patirti 263 mln. žmonių, t.y. po vieną milijoną kas 33 valandas.
Kita vertus, per pandemiją atsirado 573 nauji milijardieriai – arba po vieną kas 30 valandų, sakė „Oxfam“, raginanti apmokestinti turtinguosius. Milijardieriai atvyksta į Davosą pasidžiaugti neįtikėtinu savo turtų padidėjimu“, – sakoma „Oxfam“ vykdomosios direktorės Gabrielos Bucher pareiškime. „Paprasčiau tariant, pandemija ir dabartinis staigus maisto ir energijos kainų augimas jiems yra gera dovana“, – sakė G. Bucher. „Tuo metu per dešimtmečius pasiekta pažanga kovojant su didžiuliu skurdu apgręžta atgal ir milijonai žmonių, susiduriančių su neįmanomu išlaidų padidėjimu, turi kovoti vien tam, kad išliktų gyvi“, – sakė ji.
Parengta pagal ELTOS inf.