Pateikiame 88 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Lenkijos prezidentas: „reikalai kaip įprasta“ su Rusija neįmanomi
Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinamos Maskvos pajėgos, su Rusija neįmanoma turėti jokių reikalų kaip įprasta.
Šimtai civilių kūnų buvo rasti miestuose netoli Kyjivo, anksčiau okupuotuose Rusijos kariuomenės, pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje. Sugriautas pietrytinis Mariupolio uostamiestis po daugelį savaičių trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių. „Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio negali būti „įprastų reikalų“ su Rusija“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos parlamente Kyjive. Jis buvo pirmas nuo karo pradžios vasario 24 d. užsienio valstybės vadovas, Ukrainos parlamente pasakęs kalbą.
„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie reikalų, kaip įprasta, pamiršdamas nusikaltimus, agresiją, pagrindines teises, kurios buvo sutryptos“, – pridūrė jis. A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų prašė Ukrainos „sutikti su kai kuriais reikalavimais“, keliamais Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Kalbėdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio akivaizdoje, A. Duda perspėjo, kad bent mažiausia nuolaida dėl Ukrainos teritorijos ar suvereniteto būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams. „Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities (…) Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė D. Duda ir gyrė šalį už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.
A.Duda taip pat pabrėžė istorinę Lenkijos ir Ukrainos sąjungą bei kalbėjo apie šalių „bendrą ateitį Europos Sąjungoje“, sakė, kad Varšuva sieks, jog Ukraina sėkmingai įstotų į ES. Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 valstybių bloko, tačiau kai kurie lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sako, kad procesas užtruks.
V. Zelenskis „Instagram“ įraše padėkojo A. Dudai už jo apsilankymą, palaikymą ir tikrą draugystę.
Prancūzijos ministras: Ukraina taps ES nare po „15 ar 20 metų“
Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) užtruks „15 ar 20 metų“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras. Šie žodžiai – it šaltas dušas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltims, kad vykstant Rusijos invazijai jo šalis greitai taptų ES nare.
„Turime būti sąžiningi. Meluojate, jei sakote, kad Ukraina įstos į ES po šešių mėnesių, po metų ar poros“, – pareiškė Clement’as Beaune’as „Radio J“. „Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tai trunka ilgai“.
„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo“, – sakė jis, pakartodamas prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą sukurti laisvesnę „Europos politinę bendriją“, kuri galėtų padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką. Šį pasiūlymą V. Zelenskis sutiko šaltai, šeštadienį pasmerkęs „tokius kompromisus“ ir primygtinai reikalavęs nedelsiant pradėti procesą siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje. Tačiau C. Beaune’as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendruomenės. Tai netrukdo vėliau tapti nare“.
Pagal E. Macrono planą „Europoje galėtų vykti laisva cirkuliacija ir būtų galima gauti naudos iš Europos biudžeto, skirto šalies, visuomenės ir ekonomikos atstatymui bei atgaivinimui“, sakė jis. Kiti ES lyderiai taip pat nerodė didelio noro greitai priimti Ukrainą, kurios provakarietiški siekiai laikomi pagrindine priežastimi, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į šalį.
Bet kokią Kyjivo kaltę C. Beaune‘as atmetė. „Asmuo, kuris siekė šio karo, agresorius, yra ponas Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai CNews sakė jis ir taip pat tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“. ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, teigė jis ir pridūrė: „Mūsų parama yra teisėta. Jei Europa pasakytų pirmyn, pono Putino Rusija gali daryti, ką nori, tai būtų pavojinga mūsų saugumui“.
E. Macrono „Europos politinės bendrijos“ iniciatyva bus svarstoma per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.
Lenkijos prezidento A. Dudos kalba parlamente Kyjive pasitikta plojimais
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tapo pirmuoju nuo Rusijos invazijos pradžios užsienio valstybės vadovu, kuris kreipėsi į Ukrainos parlamentą. Niekas negali suardyti Lenkijos ir Ukrainos vienybės, sakė A. Duda. Jo kalbą sekmadienį feisbuke tiesiogiai transliavo Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončiarenka.
Parlamentarai stovėdami plojo svečiui iš Lenkijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat dalyvavo. Apie netikėtą A. Dudos solidarumo vizitą pranešta sekmadienio rytą. 50 metų Lenkijos vadovas atvyko į Ukrainą antrą kartą nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Be kita ko, A. Duda vykdo kampaniją, kad kaimyninei šaliai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.
Lenkijos valstybės vadovas balandį karui vykstant jau lankėsi Kyjive ir ten susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda. Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais. Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. į Lenkiją atvyko beveik 3,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Lenkija suteikė prieglobstį bene daugiausiai iš visų maždaug 6,5 mln. pabėgėlių, palikusių Ukrainą. Prieš karą Ukrainoje gyveno maždaug 44 mln. žmonių.
Ukraina praneša apie sunkias kautynes aplink Severodonecką Luhanske
Rytų Ukrainoje tęsiasi smarkūs mūšiai aplink Luhansko srities Severodonecko ir Lysyčiansko miestus. Rusijos artilerija apšaudo Ukrainos kariuomenės pozicijas rajone palei visą fronto liniją, sekmadienį paskelbė generalinis štabas Kyjive.
Rusijos kariuomenė nesėkmingai bandė šturmuoti kaimus į šiaurę, rytus ir pietus nuo Severodonecko. Lygiai taip pat sunkiai jie kaunasi dėl kaimų į pietus nuo krypties iš Lysyčiansko į Bachmutą Donecko srityje.
Rusijos kariuomenė ištisas dienas mėgina nutraukti tiekimą iš Donecko srities Ukrainos grupuotėms aplink Severodonecką ir Lysyčianską. Dieną prieš tai, anot Ukrainos šaltinių, 240 milimetrų minosvaidžiais tikslingai sunaikintas tiltas per Siverskio Doneco upę, skiriančią abu miestus. Taip pat buvo pranešta apie artilerijos apšaudymą ir bombardavimus Donecko srityje.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąją parą iš oro atakuota beveik 40 taikinių, įskaitant penkis ginklų sandėlius Donbase – taip bendrai vadinami Luhansko ir Donecko regionai. Be to, raketomis ir artilerija smogta daugiau nei 580 taikinių visoje šalyje.
Parengta pagal ELTOS inf.