Pateikiame 85 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Vyšyvankos dieną – Lietuvos ir ES lyderių solidarumo žinutė: Ukraina yra Europa
Trečias gegužės ketvirtadienis Ukrainoje – Vyšyvankos diena, kasmet minima ukrainiečių ir jų draugų visame pasaulyje, šiemet suvienijo dešimtis Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) politikų, diplomatų, scenos atlikėjų ir nuomonės lyderių, atsiliepusių į Lietuvos iniciatyvą „Vyšyvanka: vienybė težydi“.
Žinią, jog Ukraina yra neatskiriama Europos dalis drauge pasiuntė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Vyriausybės ministrai, premjerės kvietimu prie iniciatyvos prisijungusios Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir vicepirmininkė Vera Jourova, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“ Monika Liu ir kiti, pasipuošę tradiciniais vyšyvankos – tautinių ukrainietiškų marškinių – raštais. Gegužės pradžioje startavusios iniciatyvos dalimi tapo ir socialinių tinklų naudotojai, šia proga vyšyvankos spalvomis pažymėję savo paskyras – kartu visa tai padėjo sužydėti vienybei ir solidarumui, kurio ypač reikia Ukrainai, ginančiai savo laisvę.
Tradiciniais vyšyvankos raštais pasipuošė bei prie iniciatyvos prisijungė ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene. Šalies vadovas kartu paragino ir kitus Lietuvos gyventojus taip pareikšti savo palaikymą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.
Drauge tai yra simbolinis palaikymo ženklas Europoje įsikūrusioms ukrainiečių bendruomenėms, kurios sparčiai auga dėl Rusijos pradėto karo ir sukeltos humanitarinės krizės.
Lietuvoje registruota 52 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 40 proc. jų yra vaikai. Pagal pabėgėlių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva yra trečia tarp visų ES šalių – tai statistika, rodanti Lietuvos žmonių, visuomeninių organizacijų ir institucijų geranoriškumą ir parodytą valią padėti ištiktiems karo nelaimės.
Vyšyvankos raštai, skirtingi dažname Ukrainos regione, pasakoja vietos tradicijas ir, kaip tikėta, telkia ir teikia jėgų. Žydint vienybei, didžiuojamės galėdami palaikyti Ukrainą, šių jėgų šiandien ypač reikalingą.
L. Denisova: Rusija ketina deportuoti 2 mln. ukrainiečių
Rusija ketina prievarta išvežti iš Ukrainos apie 2 mln. mūsų piliečių, iki šiol taip išvežta jau 1,3 mln. ukrainiečių.
Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisenko, praneša „Ukrinform“.
„Rašistai masiškai deportuoja ukrainiečius per „filtravimo stovyklas“ ir apklausas į atokiausius Rusijos regionus. Be dokumentų ir lėšų pragyvenimui. Piliečių išvežimas buvo kruopščiai suplanuotas iš anksto, turiu tai patvirtinančių dokumentų. Ketinama deportuoti 2 mln. mūsų žmonių, iki šiol jau išvežta 1,3 mln.“, – parašė ji „Telegram“ kanale.
L. Denisovos nuomone, Rusija vykdo ukrainiečių tautos genocidą, ir visa tai sustabdyti galima tik tiekiant Ukrainai ginklus.
Kyjivo karo nusikaltimų teisme prašoma įkalinti Rusijos kareivį iki gyvos galvos
Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė iki gyvos galvos įkalinti pirmąjį nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą pradžios už karo nusikaltimus teisiamą Rusijos kareivį, iš Kyjivo teismo salės sakė naujienų agentūros AFP reporteris.
Prokuroras paprašė teisėjo „skirti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę“ 21 metų Rusijos armijos seržantui Vadimui Šišimarinui, prisipažinusiam, kad pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudė 62 metų civilį.
Okupantai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 studentų iš Donecko
Laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje tęsiama priverstinė neteisėta jaunimo mobilizacija – grobikai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 Donecko medicinos universiteto studentų.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova, kurią cituoja „Ukrinform“.
„Universiteto rektorius Grigorijus Ignatenka okupantų nurodymu sušaukė studentus į „privalomą susirinkimą“, iš kurio juos paėmė srities okupacinės administracijos atstovai. Už tokį „išradingumą ir pasiaukojamą tarnavimą“ rektorius sulaukė okupantų padėkos“, – parašė ji.
Studentų tėvams rektorius pranešė, jog po demobilizacijos studentai galės mokytis pagal individualų grafiką paspartintu režimu. Iš viso į karinę tarnybą buvo pašaukti 176 Donecko medicinos universiteto studentai.
L. Denisova pabrėžė, kad priverstinė mobilizacija Rusijos užgrobtose teritorijose pažeidžia Ženevos konvencijos 51-ąjį straipsnį dėl civilių apsaugos karo metu.
Rusijos parlamentaras: mums vis tiek, kiek šalių sunaikinti
RF Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas, ketvirtadienį komentuodamas Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO, pareiškė, kad Rusijai nesvarbu, kiek šalių reikės sunaikinti kilus branduoliniam karui su Aljansu, praneša UNIAN.
„Švedai ir suomiai turi suprasti paprastus dalykus: mes su jumis tiesiogiai susiremsime tik vienu atveju – jeigu kils mūsų karas su NATO. O jei kils karas su NATO, tai bus kariaujama ne dronais, o branduoliniu ginklu. Ir mums vis tiek, kiek šalių sunaikinti – 28 ar 32“, – teigė Rusijos parlamentaras.
Pasak jo, Švedija ir Suomija turi suprasti, kad Rusijai „visko pakanka“.
„Vienas dalykas JAV su 300 mln. gyventojų, teoriškai ten kai kas dar gali išlikti. Bet suomiai, kurių yra 5 mln. ar kiek daugiau, neturi jokių šansų“, – pareiškė A. Žuravliovas.
Kaip jau buvo pranešta, Švedija ir Suomija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.
„Mariupolis 2“ pasaulinė premjera – Kanų kino festivalyje
Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ premjera Kanuose įvyks gegužės 19 d., sakoma Lietuvos kino centro pranešime.
„Mariupolis 2“ yra antras M. Kvedaravičiaus filmas, pradėtas kurti, bet nespėtas baigti dėl režisieriaus žūties. Tai kūrinys mozaika, skirtas kasdienybės akimirkoms mieste, išgyvenančiame karą. Pirmasis „Mariupolis“ buvo sukurtas 2016 m., jo premjera vyko tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, programoje „Panorama dokumente“, filmas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Honkonge, Varšuvoje, Lozanoje, Nione.
M. Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ pasakoja apie čia ir dabar naikinamo miesto kasdienybę. Filmą į Kanų premjerą palydi žodžiai, atskleidžiantys, kokie jausmai ir mintys M. Kvedaravičiui tapo postūmiu vėl sugrįžti į Rusijos okupantų naikinamą Mariupolį.
„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas,“ – rašoma filmo pristatyme.
M. Kvedaravičius sukūrė penkis filmus, visi jie sulaukė didelės sėkmės tarptautiniuose festivaliuose, profesionalų ir kino žiūrovų dėmesio. Jis debiutavo filmu „Barzakh“ (2011), kalbančiu apie dingusius žmones Čečėnijoje, jų artimųjų traumas. Filmas pratęsė M. Kvedaravičiaus mokslinį tyrimą „Mirtis, sapnai ir žmonių̨ dingimas įstatymo paribiuose kovos su terorizmu zonoje Čečėnijoje“, jo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje; „Barzakh“ pelnė Ekumeninio žiuri ir „Amnesty International“ apdovanojimus. 2019 m. Venecijos festivalyje, Kritikų savaitėje, M. Kvedaravičius pristatė vaidybinio filmo „Partenonas“ pasaulinę premjerą. Kelis metus įvairiose pasaulio šalyse filmuoto dokumentinio esė „Prologas“ premjera įvyks šįmet viename iš tarptautinių festivalių.
Penktas, paskutinis M. Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pratęsia režisieriaus filmografiją dar vienu kūriniu, derinančiu antropologo smalsumą ir ypatingą žmogišką jautrumą, poeziją ir atvirą tikrovei žvilgsnį. Filmo montažo režisierė – Dounia Sichov, dirbusi su M. Kvedaravičiumi kuriant filmus „Mariupolis“, „Partenonas“, o filmo režisieriaus asistentė, bendraautorė Hanna Bilobrova.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Films“ ir „Studio Uljana Kim“. Kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėję prodiuseriai Nadia Turincev („Easy Riders Films“, Prancūzija) ir Thanassis Karathanos („Twenty Twenty Vision“, Vokietija).
K. Serebrenikovas Kanų kino festivalyje ragino nutraukti karą Ukrainoje
Emigracijoje gyvenantis rusų režisierius Kirilas Serebrenikovas, aidint gausiems plojimams, Kanų kino festivalyje pasisakė prieš karą Ukrainoje. „Karui – ne, – sakė jis trečiadienį pristatydamas savo filmą „Čaikovskio žmona“, kuris pradėjo varžytuves dėl Auksinės palmės šakelės. – Esu visiškai įsitikinęs, kad kultūra ir kultūros sektoriaus žmonės gali pasiekti, kad šitas karas Ukrainoje liautųsi“.
„Šita pabaiga ateis, kažkada ateis, ir įsigalės taika“, – pridūrė kūrėjas.
52-ejų K. Serebrenikovas yra žinomas savo drąsiais filmais ir savo parama LGBTQ bendruomenei. Jo Kanuose pristatyta kino juosta pasakoja apie nelaimingą rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio ir jo žmonos santuoką – jis ją vedė tik norėdamas nuslėpti savo homoseksualumą. Jau pernai K. Serebrenikovas kovojo dėl Auksinės palmės šakelės, tačiau dėl draudimo išvykti negalėjo dalyvauti festivalyje.
K. Serebrenikovas 2020 metų birželį dėl tariamo valstybės lėšų iššvaistymo buvo nuteistas trejų metų lygtine bausme. Praėjus pusei jos laiko, režisieriui buvo leista palikti Rusiją, ir jis dabar gyvena Berlyne. Procesas prieš K. Serebrenikovą šalyje ir užsienyje buvo kritikuojamas kaip politiškai motyvuotas. Kūrėjas kaltinimus neigė.
V. Zelenskio patarėjas: nesiūlykite mums paliaubų
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas reikalauja visiško rusų karių išvedimo iš Ukrainos. „Nesiūlykite mums paliaubų“, – rašė jis ketvirtadienį tviteryje. Jos esą neįmanomos be visiško Rusijos dalinių pasitraukimo.
Ukraina, anot M. Podoliako, nėra suinteresuota nauju Minsko susitarimu ir nauju karu po kelerių metų. Vėliausiai po Rusijos invazijos į Ukrainą „Minskas“ laikomas žlugusiu, rašė jis. „Kol Rusija nebus pasiruošusi visiškai grąžinti užimtų teritorijų, mūsų derybų komandą sudarys ginklai, sankcijos ir pinigai“, – pažymėjo Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Anot ekspertų, paliaubos dabar būtų naudingos Rusijai – ji tada galėtų pergrupuoti savo pajėgas.
Ukrainos kariuomenė praneša apie dar daugiau teritorinių laimėjimų prie Charkivo
Ukrainos kariuomenė, pasak generalinio štabo, pasiekė dar daugiau teritorinių laimėjimų srityje, supančioje antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą.
Štabas pranešė, kad Ukrainos gynėjai išlaisvino prie Rusijos sienos esantį Dementijevkos kaimą, ir pridūrė, jog intensyvūs mūšiai taip pat verda netoli Dovhenkos kaimo, išsidėsčiusio už 25 km nuo Sloviansko Rytų Ukrainoje.
Apie kautynes taip pat pranešta netoli Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Severodonecko miestų, kur, anot pranešimų, Rusijos karinės oro pajėgos iš padangių talkino antžeminėms pajėgoms ir, be kita ko, vykdė intensyvų bombardavimą. Nepaisant to, čia jos jokio teritorinio proveržio nepasiekė.
V. Zelenskis nuteikia ukrainiečius ilgam karui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos užpultos savo šalies gyventojus nuteikia ilgam karui. Savo vaizdo kreipimesi trečiadienio vakarą jis pažadėjo žmonėms rusų okupuotose teritorijose šalies pietuose, kad Ukraina juos išvaduos.
„Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Enerhodaras, Mariupolis ir visi kiti miestai ir bendruomenės, kurios yra okupuotos, laikinai okupuotos, turi žinoto, kad Ukraina sugrįš“, – kalbėjo prezidentas. Kiek tai truks, priklausys nuo padėties mūšio lauke. „Mes pamėginsime tai padaryti kuo greičiau. Mes įsipareigoję išvyti okupantus ir garantuoti Ukrainai tikrą saugumą“, – Kyjive pabrėžė V. Zelenskis.
Šiame kontekste jis pareiškė, kad karo padėtis ir visuotinė mobilizacija bus pratęsta dar 90 dienų iki rugpjūčio 23-iosios. „Mūsų kariuomenė ir visi, kurie gina valstybę, privalo turėti teisinių priemonių ramiai veikti“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat pažadėjo ypatingą pagalbą visoms Rusijos okupacijos aukoms. Jis teigė pasirašęs atitinkamą įstatymą, tačiau detalių nepaminėjo. Pagalbos esą sulauks ir, kaip jis išsireiškė, „visi Kr Parengta pagal ELTA inf.