Lietuvai pagražinti draugija pernai atšventė 100 metų sukaktį. Tokia proga išleido solidžią knygą, gausiai iliustruotą, daug informacijos sutalpinusią, straipsniams parašyti garbių autorių sutelkusią.
Pristatyti leidinį visuomenei sutrukdė pandemija, karantinas, taigi tik šiemet leistasi per Lietuvą su šiuo nauju draugijos kūriniu. Knyga anksčiau pristatyta Kaune, Birštone, Utenoje, Ignalinoje.
Virginija JUŠKIENĖ
Apie darbininkus
Gegužės 6 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje surengtos knygos „Tautos kuriama Lietuva“ sutiktuvės. Atvyko draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis, valdybos nariai ir aktyvūs pagalbininkai Ramutis Oleka, Alfonsas Vaišvila, Steponas Kubeckas, Artūras Povilaitis, Vytautas Leščinskas.
Knygos sudarytojai, kaip rašoma pratarmėje, Dalia Poškienė ir J. Dingelis, tarp autorių – intelektualai, mokslo garbingi žmonės ir draugijos kasdienės veiklos entuziastai. Didžioji dalis garbaus amžiaus, tad knygos kelionėje į žmones palydinčiųjų būrelis negausus.
Visada iškalbingas ir entuziastingas draugijos garbės pirmininkas J. Dingelis atvirai pripažino: „Sunkūs laikai dabar draugijai, trūksta iniciatyvių žmonių, stinga jaunimo. Skyrių Lietuvoje yra per 60, bet aktyviai dirbančių apie dešimt, tiek ir veiklos apžvalgų rengiamai knygai teparašė. Sunkiai knyga susidėliojo, gal lengviau yra dirbti negu kalbėti apie darbus.“
Kupiškėnai gali paliudyti – pas mus ši draugija visada buvo aktyvi, turėjo veiklių entuziastų, gebančių organizuoti ir sutelkti gamtos ir aplinkos gražinimo darbininkus. Iš šio krašto, iš Aukštaitijos, kilę ir buvę prie draugijos ištakų – Povilas Matulionis, Vaižgantas, pirmasis draugijos pirmininkas. Svarbesni pastarųjų metų miesto ir rajono gražinimo ir aplinkos švarinimo darbai – Kupos slėnio tvarkymas, marių salos apželdinimas irgi inicijuoti šios draugijos aktyvo. Renginio vedėja, draugijos skyriaus sekretorė Lina Matiukaitė, prisiminė parengusi gana išsamią skyriaus darbų apžvalgą, bet tekstas, tikėtina, pasiklydo kažkur interneto platybėse, ar gal pristigta vietos leidinyje regionams, o tai Lietuvoje įprasta, ne naujiena dirbančius palikti dirbti, o kalbančius – kalbėti.
Apie šviesuolius
Lietuvai pagražinti draugijos tikslas – švarinti ir gražinti savo šalį, kelti iš ekonominio ir estetinio skurdo, puoselėti tautiškumą ir patriotizmą, auginti ir ugdyti patriotus. Tokie tikslai iškelti prieš šimtą metų. Svarbūs jie ir šiems laikams.
Teisininkas Alfonsas Vaišvila pastebėjo, kad dabar reikėtų išsikelti naujų šūkių, suformuluoti naujų idėjų, nes išgyvename sudėtingus laikus, vertybių praradimo ir supainiojimo, tad metas ryžtingiau prabilti apie tarpusavio santykių pokyčius, žmonių teisių ignoravimą. Anuomet prie Lietuvos gražinimo iniciatyvų stojo šviesuoliai, kad apie juos burtųsi kiti. Reikėtų to ir dabar.
J. Dingelis su nuoširdžia pagarba kalbėjo: „Teko bendrauti su garbingais žmonėmis, labai man brangiais, poetu Justinu Marcinkevičiumi, monsinjoru Kazimieru Vasiliausku, Petru Bražėnu. Iš draugijos pasklido vertingos iniciatyvos prikelti piliakalnius, liepos 6-ąją drauge kūrenti laužus, giedoti Lietuvos himną. Kai tik pradėjome, dilgėles ten rasdavome. O kokie gražūs dviračių žygiai vykdavo, kokią gražią Lietuvą pamatėme!“
Kad būtų galima pamatyti gražią Lietuvą, kažkam reikia dirbti. Pavėlavęs į renginį atskubėjo Algirdas Gasiūnas, iš darbo, iš Bistrampolio, ten jis rūpinasi želdiniais. Skubinosi pasidžiaugti tyliai kamputyje sėdinčiu skapiškėnu Vidmantu Markevičiumi, nepavargstančiu Lietuvos žalinimo, ąžuolų sodinimo entuziastu. Ir garbusis svečias J. Dingelis vadino Vidmantą savo mokytoju Lietuvos gražinimo darbuose.
Autorės ir Vytauto Leščinsko nuotraukos
Kiti svečiai, fotoaparatų iš rankų nepaleidę Artūras Povilaitis ir Vytautas Leščinskas, renginį filmavęs Steponas Kubeckas, sakė tą patį – džiaugsmas bendrauti su šviesiais žmonėmis, o ši knyga išleista ne dėl savęs, dėl ateities, kad žinotų žmonės, kas ir kaip dirbo, kad Lietuva būtų graži, patriotiška ir stipri.
Viena iš idėjų galėtų būti – neieškoti šviesuolių labai toli, jie čia pat, savi, darbo entuziastai, Lietuvos gražinimo darbininkai.
