ŠEIMA – LYG MAŽA RESPUBLIKA

Pasikalbėti pakviesti Inga ir Skirmantas Gurkliai ilgai nesispyriojo. Jei yra kuo pasidžiaugti, kodėl gi to nepadarius. Tad ir kalbėjomės su šia gražia tris dukras auginančia šeima apie tai, kas malonu, nors ir labai kasdieniška, džiaugsmus ir rūpestėlius auklėjant vaikus, šeimos tradicijas, apie tai, kas drauge laiko du žmones. Ir artėjanti Tarptautinė šeimos diena buvo šio pokalbio akstinas.

Jurga BANIONIENĖ

Drauge – ilgiau nei du dešimtmečius

Tarp Motinos ir Tėvo dienos įsispraudusi Tarptautinė šeimos diena, minima gegužės 15 dieną, Ingos ir Skirmanto šeimoje nėra didelė šventė. Tačiau nėra ir naujiena. Šią dieną su savo atžalomis dažniausiai švęsdavo „Saulutės“ darželyje, kurį šiuo metu lanko jauniausia šeimos dukra, ketverių metų Urtė, baigė dvi vyresniosios dukros, dabar jau keturiolikmetė Rusnė ir dvylikametė Danielė.
Gurkliai įsikūrę Kupiškio seniūnijoje, Keršuliškių kaime, netoliese gyvena Skirmanto tėvai. Pora kartu jau 21 metai. Susituokę – 17 metų, visai netrukus, gegužės 21 dieną, švęs savo vedybų metines. Taigi, nueitas netrumpas kelias. Juokavome, kad dabar tai kone nemadinga.

„Mes tokie tradiciniai, šeimos žmonės, – šypsojosi Inga ir trumpai prisiminė pažinties istoriją. – Susipažinome paprastai, per bendrus draugus. Kartu minėdavome šventes draugų kompanijose, taip ir tapome pora.

Draugauti iškart nepradėjome, vėliau. Tuoktis irgi neskubėjome, aš dar studijavau, norėjau mokslus pabaigti, Skirmantas buvo grįžęs iš kariuomenės.“
Inga kilusi iš Rokiškio rajono, Salų, ten prabėgo vaikystė, paskui su tėvais persikėlė į Kupiškio rajoną, nes čia yra mamos tėviškė. Skirmantas – vietinis.

Trejetukai

Pora sakė neplanavusi, kiek atžalų norėtų auginti. Tarp Rusnės ir Danielės – nedidelis amžiaus skirtumas, dveji metai. Po ilgesnės pertraukos į pasaulį pasibeldė pagrandukė Urtė.
„Niekada negalvojau, kiek vaikų turėsiu, bet jaunystėje, dar Skirmanto nepažinodama, visada svarsčiau, kad vieną tikrai norėčiau. Kai gimė Rusnė, ėmėme galvoti, kad jai augti nebūtų liūdna, smagu būtų ir antras. Paskui norėjome ir dar vieno, dabar štai ir auga trys. Mano šeimoje irgi buvome trys – aš ir du broliai, Skirmanto – du broliai ir sesė“, – apie gražias paraleles kalbėjo Inga.
Į pokalbį įsijungęs Skirmantas prisipažino neįsivaizdavęs mažos šeimos. „Vienam augti, ko gero, būtų liūdna, nė su kuo pasipešti, o kai daugiau, smagiau, namie visada judesys, šurmulys. Ir aš kai augau, vasarą nuolat privažiuodavo pusseserių, pusbrolių, pas bobutę kol dar gyvenome, visi anūkai suvažiuodavo. Kaime pilna buvo kaimynų vaikų, vasaros linksmai bėgdavo. Dabar nebe taip. Mano gimtinėje, Bikonyse, dvi gyvenamos sodybos belikę, baigia kaimas išnykti, o Keršuliškiuose trijose vaikai auga, bet yra ir tuščių“, – pasakojo S. Gurklys.

Skirmantas gyvena keturių dailiosios lyties atstovių apsuptas. Džiaugėsi, kad turi labai rūpestingą žmoną, kuri spėja ir dirbti, ir vaikams laiko suranda, ir namus prižiūri, nes kaime darbų tikrai netrūksta.

Dukros – labai skirtingo charakterio. Vyriausioji Rusnė linkusi tėčiui pagelbėti ūkio reikaluose, techniška, mėgsta gyvūnus, jodinėja žirgais. Danielei labiau rūpi mokslai, knygos. Kartu su mama jai patinka užsiimti rankdarbiais, kepti tortus, keksiukus. Mažoji Urtė labai aktyvi, namai visada pilni jos klegesio. Patinka laiką leisti su visais šeimos nariais, svarbiausia, kad tik veiklos netrūktų.
S. Gurklys ūkininkauja, verčiasi augalininkyste, seniau, prieš dešimtmetį, laikė gyvulius. Inga dirba buhaltere.

Bendri pomėgiai vienija

Kai prakalbome apie tai, kas svarbiausia, kad šeima būtų darni, I. Gurklienė pabrėžė, kad pirmiausia kalbėtų apie tarpusavio sutarimą – ir poros, ir tėvų bei vaikų.
„Dėl daugelio dalykų šeimoje tariamės visi kartu, klausiame ir vaikų nuomonės. Be abejo, itin svarbu pagarba vienas kitam, meilė savo antrajai pusei, savo vaikams. Man šeima yra pati didžiausia gyvenimo vertybė ir turtas. Jaučiuosi gerai tada, kai taip pat jaučiasi ir mano vyras, vaikai, kai visi sveiki, laimingi“, – tvirtino I. Gurklienė.

Jai antrino ir vyras. Nors ūkininkavimas atima nemažai laiko, ypač kai darbų sezonas, Gurkliai stengiasi planuoti savo laisvalaikį, kad galėtų kuo daugiau laiko leisti kartu. Visi labai mėgsta keliauti, yra aplankę nemažai šalių. Kai gyvenimą stabdė karantinas, daugiau važinėjo po gražias Lietuvos vietas. Gyvenant kaime, daug laiko tenka skirti namų aplinkai tvarkyti. Tai daro visi drauge, savaitgaliais mėgsta kepsninę užkurti ir pietus gamtoje pasiruošti. Tai kasdienė, bet labai maloni bendra veikla. Skirmantas yra medžiotojas, su juo kartu į mišką važiuoja ir Rusnė, žiemą į šėryklas veža gyvūnams pašarus. „Eina ir į medžiokles su varovais, pradžioje galvodavau, kad bus per sunku, bet ištveria“, – kalbėjo Inga.

Remiasi tėviška nuojauta

Vaikų auklėjimu šeimoje stengiasi užsiimti abu, nors, anot Skirmanto, daugiau tai gula ant mamos pečių. „Kaip sakoma, vaikai bijo pikto tėtės, bet kai būna pikta mama, bijo ir piktas tėtis“, – juokėsi jis.

O Inga pabrėžė, kad yra ne pikta, o reikli. Jeigu sutarta, kad bus padaryta, to iš vaikų ir reikalauja.

„Vaikai turi pareigas. Padeda daug darbuose, reikia aplinką tvarkyti, kartu darbuojamės. Kai susitvarkome, tada laukia laisvalaikis. Tėtis nuolaidesnis, labiau palepina, o aš stengiuosi viską sužiūrėti: pamokas, namų ruošą, laisvalaikį. Aišku, dar toks laikas, kai mergaitės yra prie mūsų, kartu, miestas toliau, kartais nuvežame pas draugus. Bet labai norėčiau, kad kai jau daugiau bus vienos, nutikus kokiais bėdai, negalvotų, ką tėvai pasakys, bet pirmiausia svarstytų, jog reikia greičiau pasisakyti mums, ir kartu tą problemą išspręstume“, – mintis dėstė I. Gurklienė.

Vyresniosios jau paauglės, tad sunkumų jas auklėjant būna daugiau, bet Ingos teigimu, dabar toks metas, kai jos formuojasi kaip asmenybės, tad bando pasukti mergaites tam tikra linkme, kartais pastūmėti, kartais prilaikyti.

„Tam tėvai ir yra, kad parodytų. Vis dėlto tėvų mokyklos nėra, nė vienas tokios nebaigėme, bet elgiamės, kaip mums atrodo geriausia. Man svarbiausia, kad dukros surastų mylimą veiklą, užsiimtų tuo, kas daro jas laimingas, tada ir gyventi lengviau“, – akcentavo trijų dukrų mama.

Paklausta, ką norėtų veikti užaugusi, Rusnė tvirtai atsakė, jog kaip tėtis, ūkininkauti. O Danielė dar neapsisprendusi.

Kaip tvirtas kumštis

Sakoma, kad nors šeimos galva laikomas tėtis, mama paprastai yra kaklas, kuris tą galvą sukioja. Paklausti, katras šeimoje svarbiausias, Inga ir Skirmantas tik juokėsi.
„Man atrodo, kad nei vienas, nei kitas. Paskutinis žodis gali būti tiek mano, tiek vyro, atsižvelgiant į tai, koks klausimas sprendžiamas. Pavyzdžiui, aš automobilio šeimai niekada nerenku, tai daro tėtis, ūkio, statybos reikalai irgi jo, o jei kalbama apie laisvalaikį, pramogas, šventes, tai tada jau aš sprendžiu“, – kalbėjo I. Gurklienė.

Iškilus sunkumams, pora stengiasi sėsti ir kalbėtis. Tai labai svarbu, tokiu būdu galima išspręsti daug problemų, rasti kompromisą. Reikia pastebėti ir vienas kito nuotaikas, visada atkreipti dėmesį, jei kuris nusiminęs ar kažkuo nepatenkintas.

Didžiausia savo penketuko stiprybe jie laiko buvimą kartu, tarpusavio sutarimą, pagalbą vienas kitam. Anot Gurklių, kiekviena šeima – kaip maža respublika su savo tvarka, taisyklėmis.
Inga ir Skirmantas taip pat sakė, kad abu yra už tradicinę šeimą. Santuoka jiems didelė vertybė. Nors, anot jų, iš esmės tai dviejų žmonių apsisprendimas, kiekvienas daro kaip jiems geriausia.