Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
JK įvedė sankcijas V. Putino artimųjų ratui
Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai Rusijos prezidento Vladimiro Putino „artimiausios aplinkos“ narių, kaltinamų korupcinių turtų slėpimu mainais į įtakingus valstybinius postus.
Tarp jų – buvusi V. Putino žmona Liudmila Očeretnaja ir buvusi olimpinė gimnastė Alina Kabajeva, kuri, pasak JK vyriausybės, „kaip įtariama, palaiko artimus asmeninius santykius su V. Putinu“.
„Mes atskleidžiame ir nukreipiame žvilgsnį į šešėlinį tinklą, palaikantį prabangų V. Putino gyvenimo būdą, ir griežtiname suvaržymus jo artimiausiai aplinkai, – pareiškė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. – Taikysime sankcijas visiems Putino agresijos bendrininkams tol, kol Ukraina nugalės“.
Kremliaus vadovo neva kuklią valstybinę algą ir oficialiai deklaruojamą turtą paneigia pranešimai, susiejantys jį su prabangia jachta ir didžiuliu nekilnojamuoju turtu, vadinamu „Putino rūmais“, teigia JK.
Tikruosius jo turtus slepia šeimos, vaikystės draugų ir rinktinio Rusijos elito narių, kurie buvo paskirti į įtakingus postus „mainais už neblėstančią ištikimybę“, tinklas.
Tarp kitų asmenų, kuriems penktadienį buvo įvestos sankcijos, yra V. Putino pusbroliai ir „artimas draugas“ Aleksandras Plechovas, kontroliuojantis korporaciją „Vital Development Corp“.
JK pranešė, kad nuo vasario pabaigos, kai V. Putinas įsakė užpulti Ukrainą, jau įvedė sankcijas daugiau kaip 1 000-ui asmenų ir 100-ui Rusijos subjektų, įskaitant oligarchus, kurių turto vertė viršija 140 mlrd. dolerių.
Ukraina kaltina Rusiją prievarta išvežus daugiau kaip 210 000 vaikų
Ukraina kaltina Rusiją nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prievarta išvežus daugiau kaip 210 000 vaikų. Juos norima padaryti Rusijos piliečiais, pareiškė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Šie vaikai yra tarp 1,2 mln. žmonių, kuriuos Rusija, Ukrainos vadovybės teigimu, išvežė prieš jų valią. Rusija tuo tarpu kalba apie „pabėgėlius“, kurie vyksta į Rusiją bėgdami nuo mūšių.
D. Kuleba G7 susitikime vėl prašė ginklų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba G7 susitikime Vangelse Vokietijoje vėl reikalavo daugiau ginkluotės. Nors ginklų situacija pagerėjusi, tiekimas turi būti tęsiamas toliau, kad Ukraina gautų visas priemones Rusijai nugalėti, sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Ukrainai, anot jo, skubiai reikia, pavyzdžiui, daugkartinių raketų paleidimo įtaisų. Ministras pabrėžė šiuo metu nematąs Maskvos noro derėtis dėl taikos ir dėl aprūpinimo maistu užtikrinimo.
D. Kuleba, be to, paprašė G7 grupės areštuotą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui. Jis taip pat pareiškė viltį, kad ES pavyks susitarti dėl naftos embargo Rusijai.
V. Putinas ir O. Scholzas kalbėjosi telefonu
Po kelių savaičių pertraukos Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbis apie padėtį Ukrainoje vyko Berlyno iniciatyva, penktadienį paskelbė Kremlius.
V. Putinas pareiškė kancleriui, kad taikos derybas blokuoja Ukrainos vadovybė, pranešė rusų naujienų agentūra TASS. V. Putinas ir O. Scholzas susitarė pokalbius dėl Ukrainos tęsti įvairiais lygiai, agentūra „Interfax“ citavo Kremlių.
Vokietijos vyriausybė kol informacijos nepateikė.
Lenkija – ginklų tiekimo Ukrainai lyderė tarp ES šalių
Iš visų ES šalių Lenkija patiekė Ukrainai daugiausiai ginklų, nupirktų Europos taikos palaikymo fondo lėšomis. Tai penktadienį pranešė portalas RMF24.
Pranešama, kad ES šalių pateiktos sąskaitos jau viršijo 1,5 mlrd. eurų, kurie buvo skirti fondui. Todėl kitą savaitę ES padidins paramą dar 500 mln. eurų.
Daugiausiai sąskaitų atsiuntė Lenkija, tai rodo, kad ji yra ginklų tiekimo Ukrainai lyderė, sakė portalui ES diplomatas.
90 proc. fondo lėšų buvo panaudota ginkluotei pirkti, o 10 proc. – nemirtinoms priemonėms, tokioms kaip šarvuotosios liemenės, palapinės, naktinio matymo prietaisai.
Lenkijos portalo žiniomis, trys ES šalys – Austrija, Malta ir Airija – tiekia Ukrainai tik nemirtinas priemones.
ES pirmą kartą istorijoje finansuoja mirtinos ginkluotės tiekimą.
V. Zelenskis: aš pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, bet be jo tarpininkų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirengęs deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tik dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis.
Ukrainos vadovas tai pareiškė interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“.
„Aš pasirengęs kalbėtis su V. Putinu. Bet tik su juo. Be jo tarpininkų. Ir dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, jog pradėti derybas darosi vis sunkiau, kadangi išvaduotose Ukrainos teritorijose kasdien paaiškėja naujų Rusijos kariuomenės nusikaltimų faktų.
„Šiandien dialogas neįmanomas be tvirtos pozicijos Rusijos veiksmų atžvilgiu. Visi vieningai sutaria, kad turi būti atkurtas Ukrainos teritorijos vientisumas, bent jau taip man sako Europos, JAV, Kanados lyderiai. Be stiprios armijos Ukraina ir prie derybų stalo nebus stipri, o mums reikalinga ši jėga“, – sakė V. Zelenskis.
Anot jo, Rusija turi žengti pirmą suprantamą žingsnį – atitraukti savo kariuomenę į pozicijas, kuriose ji buvo iki vasario 24 d.
„Derybose mes pasirengę kalbėtis, bet bent jau išeikite iš tos teritorijos, kurią jūs okupavote nuo vasario 24 d. Tai būtų pirmas suprantamas žingsnis, kad būtų galima apie kažką kalbėtis. Tačiau mes negirdime atsakymo į šį pasiūlymą“, – pažymėjo V. Zelenskis.
„Bet mes neįstengsime susigrąžinti žuvusių žmonių, vaikų, ir už tai nebus atleista“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26,9 tūkst. okupantų rusų
Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 13 d. jau neteko apie 26,9 tūkst. kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 205 tankų, 2 900 šarvuotųjų kovos mašinų, 542 artilerijos sistemų, 193 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 88 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 200 lėktuvų, 162 sraigtasparnių, 2 042 automobilių, 13 laivų, 405 dronų, 95 sparnuotųjų raketų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Prancūzija pareiškė, kad G7 „vieningai“ remia Ukrainą iki pergalės
Prancūzija penktadienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių grupė yra įsipareigojusi padėti Ukrainai laimėti karą su Rusija, šios grupės diplomatams susitinkant derybų Šiaurės Vokietijoje.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves’as Le Drianas sakė, kad G7 šalys „labai stipriai vieningos“ savo valia „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.
Užsienio reikalų ministrai tris dienas renkasi Vangelso kurorte Vokietijoje, kuri šiuo metu yra grupės pirmininkė. Karas Ukrainoje yra pagrindinė darbotvarkės tema, o svečių sąraše taip pat yra Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu.
J. Y. Le Drianas taip pat atkreipė dėmesį į „užsitęsusio konflikto“ padarinius pasauliui, ypač maisto saugumo srityje. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį taip pat pabrėžė didėjantį karo poveikį skurdesnėms šalims. „Mes, kaip stipriausios industrializuotos demokratijos, turime ypatingą atsakomybę“ padėti skurdesnėms valstybėms atlaikyti karo sukeltus maisto ir energijos trūkumus, sakė ministrė.
Kyjive komendanto valanda prasidės vėliau
Kyjive ir Kyjivo srityje nuo gegužės 15 d. komendanto valanda prasidės vėliau. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos sostinės vadovu Vitalijumi Kličko.
Pasak Kyjivo mero, nuo sekmadienio komendanto valanda prasidės viena valanda vėliau ir truks nuo 23 val. iki 5 val.
Nuo gegužės 16 d. Ukrainos sostinės visuomeninis transportas dirbs ilgiau. Metropolitenas – nuo 6 val. iki 22 val., antžeminis visuomeninis transportas – nuo 6 val. iki 22 val. 30 min.
„Laikykitės komendanto valandos taisyklių. Neignoruokite oro pavojaus signalų, kadangi Kyjivo apšaudymo raketomis pavojus tebegresia“, – parašė „Telegram“ kanale V. Kličko.
Ketinama demontuoti monumentą, skirtą „tautų draugystei“
Černihivo srities institucijos rengia dokumentus, kad būtų galima išbraukti iš vietinės reikšmės paminklų įskaitos ir demontuoti monumentą „Trys seserys“, pastatytą Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje ir skirtą „tautų draugystei“.
Tai pranešė Černihivo srities valstybinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Srities valstybinės administracijos viršininko Viačeslavo Čauso potvarkiu pradėta monumento „Trys seserys“ Senkivkos kaime likvidavimo procedūra“, – sakoma pranešime.
Rengiami dokumentai bus nusiųsti Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijai, kad būtų laikomasi visų įstatymuose numatytų reikalavimų.
Išbraukus monumentą iš įskaitos, jį bus galima demontuoti.
„Ukrinform“ primena, kad jau pirmąją karo dieną Rusijos karo technika įsiveržė į Černihivo sritį per Senkivkos pasienio postą. Išvadavus regioną, rusai reguliariai apšaudo iš minosvaidžių sieną Senkivkos apylinkėse.
Monumentas „Trys seserys“ buvo pastatytas 1975 metų rugpjūtį Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje. Jį sudaro trys pilonai. Ukrainietiškoji paminklo dalis yra Senkivkos kaime.
Turkija siūlė evakuoti Mariupolio gynėjus į savo teritoriją
Derybose su Rusija Turkija siūlė evakuoti Ukrainos kariškius, Mariupolio gynėjus, į savo teritoriją, bet Maskva nesutiko su Ankaros iniciatyva.
Tai pareiškė Krymo totorių lyderis, Ukrainos liaudies deputatas Mustafa Džemilevas, praneša portalas „rbc.ua“.
Pasak parlamentaro, „Azovo“ pulko kovotojų evakavimo temą svarstė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano atstovas Ibrahimas Kalinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Turkija buvo pasirengusi šiuo tikslu nusiųsti prie Ukrainos krantų savo laivą, galinti gabenti 2 tūkst. žmonių.
„Kai tik mes su jumis susitarsime, laivas atplauks į Berdiansko uostą, kadangi Mariupolio uostas užminuotas. Laive bus autobusų, kurie atveš karius iš Mariupolio į Berdianską. Iki karo pabaigos jie bus Turkijos Respublikos svečiai ir nekariaus“, – perpasakojo Turkijos prezidento atstovo žodžius M. Džemilevas.
Į tai S. Šoigu atsakė, jog „jie sutinka išleisti civilius, o kariškiai turi pasiduoti – su jais bus normaliai elgiamasi, tegul Zelenskis jiems įsako pasiduoti“.
Derybos baigėsi be rezultatų.
Anksčiau Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad, Turkijai tarpininkaujant, prasidėjo naujas derybų dėl karių evakavimo iš gamyklos „Azovstal“ derybų etapas.
Austrijos kanclerio ultimatumas Rusijos koncernui „Gazprom“
Jeigu Rusijos koncernas „Gazprom“ nepripildys dujų saugyklos Zalcburge, ji bus perduota kitiems tiekėjams. Tokį ultimatumą interviu laikraščiui „Kronen Zeitung“ iškėlė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.
„Jei Rusijos „Gazprom“ nepripildys didžiausios mūsų saugyklos, tai mes pasirūpinsime, kad ji būtų atimta iš jų ir perduota kitiems tiekėjams!“ – pareiškė Austrijos vyriausybės vadovas.
Leidinys primena, kad Haidacho dujų saugykla prie Zalcburgo priklauso Rusijos energetikos milžinui ir šiuo metu iš esmės yra tuščia. Ji yra didžiausia Austrijoje ir antra Vidurio Europoje.
Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Austrija sutiko mokėti už dujas rubliais, bet K. Nehammeris tai pavadino „rusų propagandos melagiena“.
JAV teigia, kad Rusija jėga išvežė tūkstančius ukrainiečių
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Rusiją jėga išvežus iš savo kontroliuojamų teritorijų dešimtis tūkstančių ukrainiečių, už pasipriešinimą invazijai jie dažnai išskiriami.
Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės kaltinimus, pagal kuriuos į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją buvo deportuota beveik 1,2 mln. žmonių, smerkiamos vadinamosios „filtravimo stovyklos“, kuriose Maskva tardo sulaikytus žmones.
Michaelas Carpenteris, JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, sakė, kad liudytojų parodymai byloja apie „žiaurias apklausas“ stovyklose. „Šis brutalumas ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbame, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – organizacijai Vienoje sakė M. Carpenteris. „Neturime leisti, kad šis blogis išliktų“, – sakė jis.
„Jungtinių Valstijų vertinimu, į šias „filtracijos stovyklas“ Rusijos pajėgos perkėlė mažiausiai kelis tūkstančius ukrainiečių, o dar mažiausiai dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją ar Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais evakuotiesiems net nepasakant apie galutinę paskirties vietą“, – sakė jis.
M. Carpenteris teigė, kad tūkstančiai žmonių buvo išvežti vien iš Mariupolio – strateginio miesto, per Rusijos vykdomą išdegintos žemės kampaniją paversto griuvėsiais. Cituodamas liudytojo pasakojimą, M. Carpenteris sakė, kad išgyvenęs asmuo teigė, jog „visi bijojo būti išvežti į Donecką“, prorusiškų separatistų kontroliuojamą rytinį Ukrainos regioną. Jei asmuo apkaltinamas esąs „Ukrainos nacis“ – tai Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėgstamas epitetas – jis išvežamas į Donecką „tolesniam tyrimui ar nužudymui“, citavo jis išgyvenusįjį.
Pirmadienį Pentagonas taip pat sakė matąs požymių, kad ukrainiečiai priverstinai išvežami į Rusiją, bet skaičių nepateikė.
Balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms, kai Rusija pradėjo mirtį nešančią invaziją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją. Tačiau nuo to laiko šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 tūkst. vaikų, neseniai sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.
Parengta pagal ELTA inf.