Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Gyventojai sugrįžta į Kyjivą, bet tebėra milijonai perkeltųjų, patvirtinta 3 381 žūtis
Ukrainos sostinės Kyjivo meras antradienį pranešė, kad į miestą sugrįžo beveik du trečdaliai sostinės gyventojų po masinio išvykimo, kuris prasidėjo Rusijai užpuolus Ukrainą vasario pabaigoje.
„Prieš karą Kyjive gyveno 3,5 mln. žmonių. Sugrįžo beveik du trečdaliai sostinės gyventojų“, – spaudos konferencijoje sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
O Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, kad dėl karo Ukrainoje daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių paliko savo namus, bet liko šalyje.
Šis JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) gegužės 3 dieną paskelbtas šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius buvo didesnis palyginti su balandžio 17 diena, kai tokių asmenų buvo suskaičiuota 7,7 mln.
JT žmogaus teisių biuras Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios užregistravo 3 381 civilių gyventojų žūtį, iš kurių apie 1 000 – vien apgultame Mariupolio uostamiestyje.
Dėl saugumo padėties kol kas negalima individualiai dokumentuoti visų atvejų, todėl tikėtina, kad tikrieji skaičiai bus daug didesni. „Siekiame patvirtinti kiekvieną atvejį“, – sakė Matilda Bogner, komisijos, kuri nuo 2014 metų tiria žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, vadovė.
Jos komanda, kurią sudaro beveik 60 ekspertų, užfiksavo daugybę žmogaus teisių pažeidimų nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. „Daugelis šių kaltinimų susiję su pažeidimais, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams“, – sakė ji.
„Žmonės mums pasakojo apie nužudytus, sužeistus, sulaikytus ir dingusius giminaičius, kaimynus ir draugus“, – sakė M. Bogner. Pasak jos, buvo pagrobti mažiausiai 204 žmonės, įskaitant 169 vyrus, 34 moteris ir vieną berniuką. Nusikaltėliai buvo beveik išimtinai Rusijos kariai ir su jais susijusios ginkluotos grupuotės, pavyzdžiui, rytų Ukrainoje.
Su neskelbtu vizitu Kyjive lankosi Nyderlandų užsienio reikalų ministras
Antradienį su neskelbtu vizitu Ukrainoje lankosi Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.
Jis atvyko į Kyjivą kartu su savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock, tviteryje pranešė W. Hoekstra. Čia numatomas jo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir nacionalinio parlamento nariais.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras pirmiausia apsilankė Kyjivo priemiesčiuose ir pareiškė nerimą dėl čia pridarytos milžiniškos žalos. „Atsakingi asmenys negali likti nenubausti“, – teigė jis.
W. Hoekstra tapo pirmuoju į Ukrainą po Rusijos sukelto karo pradžios nuvykusiu Nyderlandų ministru. Amsterdamas remia Ukrainą ginklais ir žada tolesnę paramą šaliai tiriant čia įvykdytus karo nusikaltimus.
„Azovstal“ gamykloje vis dar yra per 1 tūkst. Ukrainos karių
Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamykloje, Kyjivo duomenimis, vis dar yra per 1 tūkst. Ukrainos karių, daugelis jų – sužeisti.
Šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk sakė agentūrai AFP, kad gamykloje vis dar yra „daugiau kaip tūkstantis“ Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai jų sužeisti, o kai kurie jų sužaloti sunkiai ir jiems reikalinga skubi evakuacija. „Situacija blogėja kiekvieną dieną“, – pridūrė I. Vereščuk.
Per netikėtą vizitą į Ukrainą Vokietijos ministrė A. Baerbock apsilankė Bučoje
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį per netikėtą kelionę į Ukrainą apsilankė Bučoje – Kyjivo priemiestyje, kuriame Rusijos kareiviai kaltinami civilių žudymu.
Per iš anksto nepaskelbtą kelionę su vietos gyventojais susitikusi A. Baerbock yra viena iš užsienio diplomatų ir lyderių, pastaruoju metu apsilankiusių Bučoje – viename iš kelių miestelių ir kaimų prie Kyjivo, kur Maskvos armija kaltinama įvykdžiusi karo nusikaltimus.
Užsienio reikalų ministrė A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos ministrų kabineto narė, atvykusi į Kyjivą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Vėliau ministrė turi susitikti su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba.
Vizitas surengtas vykstant diskusijoms apie tai, ar ir kada Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris vyks į kelionę parodant paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai.
Rusijos televizija prie karo veteranų priskyrė Bonnie ir Clyde`ą
Propagandiniam Rusijos Pirmajam televizijos kanalui pirmadienį transliuojant gegužės 9-ajai skirtą koncertą, tarp karo veteranų nuotraukų buvo parodyta liūdnai pagarsėjusių Amerikos plėšikų Bonnie ir Clyde`o fotografija, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Meduza“.
Nuotrauka ekrane pasirodė skambant dainininkės Zaros atliekamai dainai „Jeigu nebūtų karo“. Pagal Rusijos televizijos darbuotojų sumanymą, per koncertą turėjo būti rodomos karo išskirtų žmonių nuotraukos.
Bonnie Parker ir Clyde`as Barrow „darbavosi“ Jungtinėse Valstijose Didžiosios depresijos laikotarpiu, 1929-1934 metais. Jie apiplėšė keliolika bankų. Jų gaujos aukomis tapo mažiausiai devyni policininkai ir keli civiliai. Porelę 1934 metų gegužės 23 d. nukovė Teksaso ir Luizianos pareigūnai.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26 tūkst. okupantų rusų
Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 10 d. jau neteko apie 26 tūkst. kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 170 tankų, 2 808 šarvuotųjų kovos mašinų, 519 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 158 sraigtasparnių, 1 980 automobilių, 12 laivų, 380 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Rusija vilkins karą, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį savo teritorijos
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo Pergalės dienos kalbą leido suprasti, jog jis nėra suinteresuotas karo eskalacija pasitelkiant branduolinius ginklus ar įsiveliant į tiesioginį konfliktą su NATO, rašo agentūra AP.
O. Arestovyčius atkreipė dėmesį į V. Putino teiginį, kad Rusija pagerbs Antrajame pasauliniame kare besikovusių žmonių atminimą „darydama viską, kad nepasikartotų pasaulinio karo siaubas“. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo, tai reiškia, „kad branduolinio karo nebus. Karo su NATO nebus. Tačiau bus lėtai bandoma išspręsti tris pagrindines problemas“ – visišką Luhansko, Donecko ir Chersono sričių kontrolės perėmimą.
Jei Rusija įgyvendintų šiuos planus, ji įgytų pramoninio Donbaso, apimančio Mariupolio uostamiestį, kontrolę ir galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymą.
Vėlų pirmadienį duodamas interviu, O. Arestovyčius nurodė, kad Rusija vilkins karą, siekdama priversti Ukrainą atsisakyti šių teritorijų kontrolės. Pasak jo, Ukrainos galimybės sužlugdyti šiuos planus priklausys nuo to, ar Vakarai pristatys šaliai jai taip reikiamų sunkiųjų ginklų.
Į Kanadą atskrido pirmasis lėktuvas su pabėgėliais iš Ukrainos
Kanados Niufaundlando ir Labradoro provincijos sostinėje Sent Džonse nutūpė pirmasis regiono vyriausybės užsakytas lėktuvas su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pranešė televizijos kanalas „CBC News“.
Orlaivis su 166 pabėgėliais, tarp kurių – 55 vaikai, atskrido iš Lenkijos Katovicų miesto.
Visas skrydžio išlaidas padengė provincijos vyriausybė. Oro uoste ukrainiečius sutiko regiono ministras pirmininkas Andrew Furey`is.
Dalis pabėgėlių gavo darbo kvietimus dar būdami Lenkijoje, kadangi Niufaundlando ir Labradoro vyriausybė atidarė Varšuvoje specialų biurą, padedantį ukrainiečiams sutvarkyti dokumentus, įsidarbinti ir įsikurti.
„CBC News“ duomenimis, nuo šių metų pradžios į Kanadą atvyko daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių, bet anaiptol ne visi jie yra pabėgėliai. Nuo kovo vidurio federalinė vyriausybė priėmė daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių prašymų išduoti vizą.
Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją išvežta apie 500 tūkst. tonų grūdų
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios iš okupuotų šalies teritorijų į Rusiją ir Krymą perpardavimo tikslais buvo išvežta 400-500 tūkst. tonų grūdų.
Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos agrarinės politikos ministru Mykola Solskiu.
Pasak jo, Ukrainos agrarinės pramonės produktų grobimui vadovauja asmenys, tiesiogiai susiję su Kremliumi.
„Mes matome, kad apie 400-500 tūkst. tonų grūdų jie organizuotai išgabeno Krymo kryptimi. Tai stambus verslas, kurį kuruoja šalies-agresorės specialiųjų tarnybų darbuotojai, kariškiai ir įvairaus plauko aferistai“, – pareiškė ministras.
Anot M. Solskio, iš Krymo pagrobti grūdai vežami į Rusiją. Ukrainos teisėsaugos institucijos fiksuoja šio proceso dalyvius. Visi Ukrainos įstatymų pažeidimo faktai perduodami prokuratūrai. Savo ruožtu Ukrainos URM deda visas pastangas, kad tarptautiniai partneriai padėtų konfiskuoti išvežtus grūdus.
„rbc.ua“ primena, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.
Parengta pagal ELTA inf.